Karo archyvas. T. XXII. - Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo ...

76
Deimantas KARVELIS
šiaurės Lietuvoje (žr. priedą). K. Tynkauzas siuntė Radvilai Vyžuonų ir Alantos
valdų prieigose sugautų belaisvių sąrašą. Iš laiško aiškėja, jog keletą pabėgusių
švedų belaisvių užmušė vietos valstiečiai, o likę sugauti bėgliai buvo sukaustyti
230 . Prie pilies buvo pastatyti keturi įtvirtinimai, iš kurių puldinėti švedai. Tam
etmonas netgi skyrė inžinierių ir Biržų valstiečių darbams atlikti. Lapkričio 12 d.
pavyko sugauti latvį, iš pilies nešusį švedų karininkų laiškus į Rygą. Iš jo sužinota,
kas vyksta pilyje. Radvilai pavyko dovanomis patraukti latvį ir įkalbinti jį
nunešti minėtus laiškus į Rygą, o su švedų atsakymais grįžti į Radvilos stovyklą.
Lapkričio 13 d. iš Biržų etmonui pranešta, jog švedų įgula, pastebėjusi statant
pasalos įtvirtinimus, mėgino eiti į derybas, po to ėmė aktyviai šaudyti iš pabūklų,
siekdami trukdyti inžineriniams darbams.
Gruodį iš Livonijos ir Kuršo BK ėmė pasiekti žinios apie galimą kelių tūkstančių
švedų kariuomenės žygį į Bauskės arba Biržų pilis, siekiant aprūpinti jose
sėdinčias švedų įgulas. Gruodžio 12 d. Radvila išvyko į ukmergės seimelį. Jam
vykstant pro pilį, švedai surengė išpuolį, įvyko susirėmimas, keli švedai buvo
nušauti, vienas paimtas į nelaisvę, likusieji – įvyti atgal į pilį 231 . 1626 m. pradžioje
lietuviams pavyko sučiupti vieną švedų dezertyrą, pabėgusį iš pilies, kuris
atskleidė įgulos padėtį. Pilyje tuo metu beveik nebebuvo parako, dagčių, druskos,
malkų, trūko alaus, silkių, lašinių, sviesto, „be ko gyventi jie nebuvo pratę“,
rūbai nusidėvėję ir pan. Tarp įgulos pėstininkų tvyrojo pasidavimo nuotaikos,
kurios labai neramino švedų karininkus ir žadino viltį Radvilai savo kariuomenės
pastangomis susigrąžinti pilį 232 . sausį Radvila susilpnino Biržų apgultį, kadangi
švedų įgula jau beveik du mėnesius derėjosi dėl pasidavimo. Radvilos pavedimu
derybomis rūpinosi kapitonas M. Korfas 233 . Minėtose darybose Korfui talkino
smolensko vaivados sūnus, kuris Radvilos pavedimu turėjo švedus įtikinti, jog
jis turįs papildomų karinių pajėgų ir kad racionaliausia būtų užleisti Radvilai
Biržų pilį. Tačiau sudaryti kokią nors konkrečią sutartį nedalyvaujant jam Radvila
draudė, nurodydamas Korfui vilkinti jos pasirašymą tol, kol etmonas pats
neatvykusiąs į BK 234 . Padėtį sunkino LDK kariuomenėje prasidėję susiskaldy-
2 0
1625. Xi. 13. vyžuonos. k. tynkauzas k. radvilai, RNB, f. 971, ap. 2, Col. Aut. 116, l. 71.
231
1625. iX - 1626. i. stovyklos dienoraštis, RNB, f. 971, ap. 2, Col. aut. 321/2, nr. 157.
2 2
1626. pradžia ? k. radvila m. korfui, RNB, f. 971, ap. 2, Col. aut. 96, l. 64.
2
1626. i. 19. stovykla. k. radvila pinsko pavieto bajorams, AR, dz. IV, kop. 31; sWp, s. 542; „nieprzepominaj
WM Birż moich, ażebys się przez to wytargowaę mogły“, 1626. v. 2. vilnius. k. radvila m.
korfui, RNB, f. 971, ap. 2, Col. aut. 115, l. 131.
2 4
„Bez mego consensus warownie ta sprawa zawarta byę nie może, iżem ja zawsze niebywał poslednim do
promonowania pokoiu”, 1626. v. 2. vilnius. k. radvila smolensko vaivados sūnui, RNB, f. 971, ap. 2, Col.
aut.115, l. 131.