Karo archyvas. T. XXII. - Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo ...

70
Deimantas KARVELIS
Dera pastebėti, jog būtent tuo metu švedai išgabeno iš pilies arsenalo didžiąją
patrankų dalį. Vėliau jas keturiais kariniais laivais ketino plukdyti į švediją,
tačiau audra visus juos nuskandino Kuršo pakrantėje. Patrankas švedams pavyko
ištraukti, tačiau laivų – ne 194 . Pilies netektis sukėlė didelę BK gyventojų
paniką, jiems užkirto kelią į uždauguvį ir teoriškai atvėrė švedams kelią į Vilnių
ir Kauną. Aleksandras Gosievskis 1626 m. Kristupui II rašė: „Kol Biržai
bus priešo rankose, tol pavojuje bus ne tik Kaunas, bet ir Vilnius“ 195 . Vilniaus
vyskupui Kristupas II rašė, jog švedai, pavertę Biržus „savo rezidencija (domicilium),
lengvai įsiverš į tėvynės vidų“ 196 . Apie švedų ketinimą žygiuoti į Vilnių,
užėmus Biržus, tarsi sutartinai liudijo visi šnipai, sugauti švedų žvalgai ar
parsidavę kareiviai 197 . sklido kalbos, jog švedams į pagalbą BK juda generolo
Pontuso vadovaujama kariuomenė, užėmusi Derptą. Radvila suvokė, jog vien
savo privačių būrių pagalba negali sustabdyti tokios karinės jėgos ir dėl pilies
netekties kaltino valdovą ir etmoną sapiegą. Valdovas zigmantas III, priešingai,
nepagrįstai įtarinėjo Radvilą susitarus su švedais ir atidavus jiems Biržų
tvirtovę. Radvila kaltintas, jog negynė Biržų ir nemėgino atsiimti pilies tyčia,
keršydamas valdovui už nesuteiktą didžiojo etmono urėdą 198 .
Lokali BK visuomenė ir švedmetis. Vietiniai BK gyventojai kentėjo ne tik
nuo Biržų pilyje įsitvirtinusios švedų įgulos, bet nuo dažnų abiejų kariuomenių
judėjimų ir karo veiksmų BK teritorijoje. Į miškus Biržų valstiečiai bėgo dar
besiartinant švedų kariuomenei 199 . Anot amžininko, „visus žmones apėmė tokia
didelė baimė, kad pradedant Daugpiliu kelyje į Rokiškį, Panemunę, Pandėlį visi
išbėgiojo, 10 mylių spinduliu namuose nerasi nė vieno valstiečio“ 200 . Žemaitijos
teisėjas Jurgis Gruževskis iš nemunėlio Radviliškio Radvilai rašė apie tokius
pačius dalykus: „Daug bajorų namų, miestų ir miestelių, kaimų ištuštėję“ 201 .
1625 m. rugpjūtį kapitonas M. Korfas rašė Radvilai apie visos BK niokojimą,
194
1625. iX – 1626. i. stovyklos dienoraštis; 1625. iX. 25. ? Flemingo Clauso, švedų viceadmirolo universalas
domesnesto (kuršas) valstiečiams dėl švedų laivų, audros išmestų ant kranto, išsaugojimo,
RNB, f. 971, ap. 2, Col. aut. 321/2, nr. 69, 157.
195
H. Wisner, Wojna inflancka (…), s. 80.
196
1625. viii. 27. dubingiai. k. radvila vilniaus vyskupui, AR, dz. IV, kop. 313.
197
1625. iX. 3. stovykla prie anykščių, k. radvila vilniaus vyskupui, AR, dz. IV, kop. 313.
198
„spisek orleanski” w latach 1626-1628, opr. u. augustyniak, W. sokolowski, Warszawa, 1990, p.
37, 201.
199
1625. viii. 2. Biržai. k. skrobovičius k. radvilai, AR, dz. V, t. 359, nr. 14507.
200
1625. viii. 3. anykščiai. j. vechmanas k. radvila, AR, dz. V, t. 421, nr.17075.
201 H. Wisner, Wojna inflancka 1625 (…), s. 52.