Karo archyvas. T. XXII. - Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo ...

KARAS IR TAIKA RADVILŲ BIRŽŲ KUNIGAIKŠTYSTĖJE XVI A. PABAIGOJE – XVII A. VIDURYJE
surinkti 200 raitelių, tačiau jie buvo nukreipti į Livoniją, tik nedidelė jų dalis liko
Anykščiuose proviantui surinkti 162 . Kristupo II pavedimu kapitonui šypempilui
buvo skirtos lėšos pasamdyti 120, eigirdui – 150, Donovajui ir ceridonui – po
120 svetimšalių kareivių 163 . strateginę BK reikšmę rodė projektas 1625 m. surengti
paliaubų derybas su švedais pusiaukelėje tarp Pasvalio ir Biržų, tik vėliau
pasirinktas zelborkas 164 .
Pačius Biržus žinios apie švedų veržimąsi pasiekė 1625 m. liepą. Informacija
BK pasiekdavo per Radvilos susirašinėjimą su Kuršo kunigaikščiu bei
Bauskės ir Biržų seniūnų tarpusavio epistolinę komunikaciją. Be to, žinias apie
švedų kariuomenės judėjimą Radvilai laiškais teikė Vendeno kaštelionas 165 . Biržų
seniūnas ėmėsi kraštutinių priemonių siekdamas užtikrinti pilies saugumą:
laiškuose prašė Radvilos papildyti įgulą slucko kunigaikštystės pėstininkais ir
kazokais, į įvairias vietas išsiuntinėjo pilies kapitonus (ceridoną, Donovajų, eigirdą)
pasamdyti kareivių, tvirtino pilies pylimų sistemą, visas arsenale esančias
patrankas sutraukė ant pylimų, toliau vyko mūrijimo darbai, rūpinosi pilies
malkų rezervo papildymu, palapinėmis, valstiečiais. Kapitonams nepavykus
pasamdyti nė vieno kareivio (eigirdas mėgino verbuoti net Kaune, Jurbarke),
seniūnas prašė Radvilos, kad šis organizuotų rinktinių surinkimą kitose valdose.
Biržų seniūno pastangos sustiprinti BK gynybą, apeliuojant į kitų Radvilų valdų
paramą, buvo racionalios ir rėmėsi 1621 m. Kistupo II instrukcija dvariškiams,
kurią jis išleido, išvykdamas į Livonijos kampaniją. Ji numatė, jog karinio pavojaus
atveju lietuviško ir rusiško trakto latifundijos, būdamos saugios, turi padėti
toms, kurios patiria priešų antpuolį 166 . 1625 m. situacijoje tai reiškė, jog BK, kuri
priklausė Lietuvos ir Palenkės Biržų–Dubingių Radvilų giminės dvarų traktui ir
kuriai grėsė švedų pavojus, turėjo sulaukti pagalbos iš Rusios–Panemunės trakto
valdų – slucko ir Kopyliaus kunigaikštysčių, Koidanovo, Liubčios, Bielicos, Jašiūnų,
Deliatyčių. Kristupas II atsižvelgė į Biržų seniūno prašymus ir liepos pabaigoje
net keturis kartus siuntė universalus slucko ir Kopyliaus kunigaikštysčių
162
1625. viii. 8. ivania. k. radvila vilniaus vyskupui, AR, dz. IV, kop. 313.
163
1625. vii. 17. rubeževičiai. k. radvila nežinomam adresatui, RNB, f. 971, ap. 2, Col.aut.321/2,
nr.45, 46
164
H. Wisner, Wojna inflancka 1625-1629, Studia i Materiały do Historii Wojskowości, t. Xvi, cz. i,
Warszawa, 1970, s.43.
165
1625. vii. 4 – X. 28. įvykių livonijoje dienoraštis, RNB, f. 971, ap. 2, Col. aut. 321/2, nr. 66.
166
„Gdzieby tez na jeden trakt ciężki jaki gwałt przypadł, a drugi niebezpieczenstwa prozenbył, tedy i z Rusi
do Litwy i z Litwy do Rusi jedni drugim zadaniem znaę od starszych przybywaę powinni”, 1621. viii. 16.
k. radvilos instrukcija tarnams, AR, dz. XI, nr. 37, l. 180.
63