Karo archyvas. T. XXII. - Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo ...

56
Deimantas KARVELIS
gyventojai. Radvila Perkūnas, kaip etmonas, tai puikiai suprato. štai tais pačiais
1601 m. gavęs iš vieno Kuršo bajoro Jono Verkelio skundą dėl to, kad Respublikos
kariuomenė nuolat niokoja jo valdą, išleido aplinkraštį Livonijoje esančių
dalinių karininkams, įsakydamas šiems prižiūrėti, kad Verkelio pavaldiniai galėtų
gyventi saugiai ir ūkininkauti 117 . nemažai aiškumo tam klausimui suteikė
išsamus, su faktais ir svarstymais Radvilos perkūno laiškas fridrichui Ketleriui.
1601 m. į Radvilą kreipėsi Kuršo kunigaikščio pavadiniai, skųsdamiesi prievarta,
plėšimais ir vagystėmis, kurias jie patyrė iš Kuoknesės pilies apsupties dalyvių.
Taip pat jie konkrečiai kaltino Radvilos pavaldinius, kai kuriuos Biržų žemionis
tuo, jog praėjusią žiemą jie slėpė savo namuose švedų kareivius bei teikė jiems
maistą. Į Kuršo kunigaikščio raginimus nubausti Radvilos „namų žmones“ (t.
y. upytės pavieto valdų gyventojus) Kristupas I atsakė negalįs savo galiomis
pasiekti kaltininkų, kadangi šiuo metu jie tarnauja ne su jo, bet su karaliaus vėliava.
Be to, pridūrė, jog paskutiniu jam žinomu atveju kaip tik biržiečiai buvo
apiplėšti kuršiečių: keliasdešimt biržiečių buvo pasiųsti iš karaliaus stovyklos
atvežti provianto atsargų. Per kelias dienas daugelis buvo užmušti, visas proviantas
atimtas. Radvila prašė Kuršo hercogą nubausti kaltuosius, išsakė spėjimą,
jog kuršiečiams nuostolių galėjo pridaryti nebūtinai Radvilos pavaldiniai, bet
as kitas „iš už Lietuvos sienos“. Kita vertus, patikino Ketlerį, jog jei ateityje Biržų
pavaldiniai pridarys kuršiečiams kokių nuostolių, jis imsis kuo greitesnio teisingumo
įvykdymo, nes trokšta „kaip ir anksčiau, taip ir dabar geros ir ramios
kaimynystės“ 118 . Kad konfliktų tarp kareivių ir vietinių gyventojų būta ir vėliau,
rodo 1621 m. Kristupo II susitarimas su Kuršo kunigaikščiu fridrichu, šalia kitų
klausimų numatantis bausmes „plėšikaujantiems kareiviams“ 119 . Koks alinantis
būdavo tais laikais kareivių plėšikavimas, gerai atskleidžia 1621 m. ATR kareivių
padarytų nuostolių Kuršo kunigaikščio Bauskės valdoje sąrašai: fiksuota, jog
visų pulkų kareiviai atiminėjo avis, jaučius, naminius paukščius, šieną, avižas,
grūdus, karves, arklius, maisto produktus, alų, midų, net bites. Antpuoliai vykdavo
arba kariuomenei apsistojus šalia dvarelių ir kaimų, arba užpuolus staiga iš
karinės stovyklos. Viename iš skundų minėti Biržų Radvilų kliento K. Arciševskio
kareivių „žygdarbiai“. Pastarieji, 4 savaites stovėdami viename kaime, kuriame
buvo 16 ūkininkų, paėmė daug maisto ir drabužių. „Po šio dalinio pasitraukimo
atvyko kitas būrys, gerai pažįstantis Arciševskio pulką, ir paėmė 12 arklių, 17
117
1601. vi. 28. kuoknesė. k. radvilos raštas karininkams, RNB, f. 971, ap. 2, col. aut. 321/1, nr. 111.
118
1601. vi. ? ? k. radvila F. ketleriui, RNB, f. 971, ap. 2, col. aut. 321/1, nr. 114.
119
H. Wisner, Wojna polsko–szwedzka w inflantach 1621-1622, ZH, 1991, Z. 4, p. 61.