Karo archyvas. T. XXII. - Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo ...

KARAS IR TAIKA RADVILŲ BIRŽŲ KUNIGAIKŠTYSTĖJE XVI A. PABAIGOJE – XVII A. VIDURYJE
ketina pasiekti Vilnių. Kelias į LDK sostinę, aišku, turėjo eiti per Biržus 110 . Kristupas
II organizavo gynybą, remdamasis savo, brolio Jonušo ir negausių pavieto
vėliavų jėgomis 111 . 1609 m. chodkevičius vėl grįžo į Biržų pilį, kur buvo įspėtas
žvalgų apie švedų žygį iš Parnavos į Diunamundę, tad jis staiga su savo kariuomene
užėmė ištuštėjusią Parnavą 112 .
svarbiu veiksniu karo aplinkoje buvo BK kaimynystė su Kuršo ir Žiemgalos
kunigaikštyste (toliau – KŽK). Karo nuostoliai ir kariuomenių judėjimai darė
įtaką kaimo gyvenimo organizacijos ryšių ardymui, žmonių judėjimui, stipriai
jį dinamizuodami 113 . Karo metu siena tarp BK ir KŽK tartum neegzistuodavo,
militarinė kariuomenių ir migracinė civilių gyventojų dinamika vyko abiejomis
kryptimis, nors dažnesnė – iš BK į Kuršą. Kartais pastaroji įgaudavo kraštutinių
formų ir sukeldavo kuršiečių nepasitenkinimą. 1601 m. Kuršo kunigaikštis skundėsi
Žygimantui Vazai Kristupo I klientų ir kareivių, besidislokavusių tuo metu
Kuoknesės pilyje, veiksmais. Jis rašė, kad šie „labai dažnai iš Biržų ir kitų pilių
siuntinėja žmones į jo žemes gauti maisto, (…) puldinėja vietinių bajorų namus,
valdas, atima arklius, gyvulius ir viską, ką randa, plėšia bažnyčias, degina dvarus
ir kaimus, kankina ir žudo valstiečius, ir tiek pridarė, jog ir svetimoje žemėje
priešas vargu ar galėtų padaryti daugiau“. Kitas anoniminis šaltinis taip pat
tvirtina, kad 1601 m. rudenį įsiveržus J. zamoiskio ir K. Radvilos kariuomenėms
krašte tarp Daugpilio ir Bauskės „neliko net šuns, nekalbant apie žmones“ 114 . Leonas
sapiega pranešė Radvilai valdovo nurodymą, kad šis uždraustų savo tarnams
tai daryti 115 . Tuo tarpu Radvila plėšikavimais kaltino kuršiečius, kunigaikščiui
fridrichui Ketleriui rašydamas apie tai, jog pirkliams, vežantiems kariuomenei
proviantą, ar pasiuntiniams, gabenantiems korespondenciją per Kuršą, beveik
neįmanoma to padaryti saugiai, kadangi „Kuršo kunigaikščio pavaldiniai juos
puldinėja, žudo, nenorėdami jų praleisti“ 116 . Matyt, teisios ir tuo pat metu neteisios
buvo abi pusės. Karo veiksmų zonoje judančioms ir save išsilaikančioms kariuomenėms
buvo tiesiog neįmanoma susilaikyti nuo prievartinio provianto rinkimo,
kuris greit virsdavo paprasčiausiu plėšikavimu, į kurį įsitraukdavo ir vietos
110 1608. viii. 23. Biržai. k. patrikoskis k. radvilai, Biblioteka zakladu (…), rkps. 2284/II; H. Wisner,
kirchholm 1605, Warszawa, 1987, p. 122.
111 sWp, p. 289.
112 m. Balinski, starozytna polska (…), p. 455; k. tyszkiewicz, Wiadomosc (…), p. 154-155.
113 a. Bues, stosunki kurlandii z rzecząpospolitą u schylku Xvi i Xvii w., ZH, 1998, t. 63, Z. 1, p. 51.
114 Дорошенко В.В., Очерки по аграрной истории Латвии в Xvii веке, Рига, 1960, c. 143-144.
115 1601. X. 28. prie stropo pilies. l. sapiega k. radvilai, Archiwum domu Sapiehów, t. 1,lwów, 1892, p. 301.
116 1601. v. 28. stovykla prie kuoknesės. k. radvila F. ketleriui, RNB, f. 971, ap. 2, col. aut. 321/1, nr. 101.
55