Karo archyvas. T. XXII. - Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo ...

KARAS IR TAIKA RADVILŲ BIRŽŲ KUNIGAIKŠTYSTĖJE XVI A. PABAIGOJE – XVII A. VIDURYJE
priežastimis, BK, skirtingai nei Radvilų Kėdainiuose 99 , xVII a. pirmoje
pusėje nesukūrė prielaidų atsirasti vietos škotų bendruomenei. s. Alexandrovičiaus
tvirtinimas, jog škotų Biržuose buvo daug, gerokai perdėtas 100 .
svetimšalių dezertyrų–parsidavėlių paslaugomis Kristupas II, nepaisant valdovo
priekaištų, naudojosi ne tik Biržų okupacijos metu, tačiau ir 1627–1628
m. 101 svetimšalių karininkų samda, be karybos amato kvalifikacijos privalumo,
turėjo ir savų minusų. Iškilus didesnio karinės tarnybos apmokėjimo
galimybei, tokie kareiviai lengvai galėjo perbėgti į priešo stovyklą, be to,
užsieniečius buvo sunkiau kontroliuoti: ne visada, gavę pinigus, nustatytu
metu atvykdavo į karinę stovyklą. etmono teigimu, „su svetimšaliais buvo
sunkiau“ susitarti nei su kitais 102 .
Lokali visuomenė ir Livonijos karai. šios temos akiratyje kiltų tokie klausimai:
1) nustatyti, kokias Biržų pilies centriškumo puses išryškino Livonijos
karas; 2) paaiškinti, kaip BK lokalios visuomenės gyvenimą ir egzistavusių ryšių
sistemą keitė karo veiksmai Livonijoje bei BK teritorijoje; 3) naujų šaltinių
duomenimis paryškinti 1625–1627 m. švedmečio BK fragmentą, atskleidžiant
pilies okupacijos veiksnio įtaką visuomenės komunikatyvumo pokyčiams. Lokalios
visuomenės poreikiai buvo tiesiogiai susiję su gynybiniais Biržų pilies
poreikiais. Radvila gynybinę pilies motyvaciją nusakė taip: – „tai pasienio pilis
ir miestas“ 103 . Dėl jos į savo strateginės reikšmės Biržų pilis ir n. Radviliškio
pilaitė 104 turėjo saugoti Lietuvą, taigi ir BK, nuo švedų pavojaus. Lenkų istoriografija
teigia, jog šio uždavinio pilis niekada neįvykdė. BK militarine prasme
buvo tarpinė Livonijos karų orbitoje besisukanti valda, o pilis – jos strateginis
centras. Pilies karinė reikšmė įžvelgtina jau vien dėl Livonijos karų, kuriuos taktikos
prasme galima vadinti karais dėl pilių, pobūdžio. Pilis buvo kaip LDK ka-
99
žirgulis r., škotų bendruomenė kėdainiuose 1630-1750 m., Lietuvos muziejų rinkiniai, kėdainiai,
2002, p. 23-27.
100
alexandrowicz s., Zaludnienie miasteczek litwy i Białorusi w Xvi i pierwszej połowie Xvii w.,
Roczniki Dziejów Społecznych i Gospodarczych, 1965, t. 27, s. 47.
101
„Spisek orleański” (…), s. 115.
102
štai garsusis prancūzų kapitonas g. Ceridonas laikinai netgi buvo išmestas iš tarnybos, nes paėmęs
pinigus pėstininkų samdymui, neatvyko į kariuomenę, RNB, f. 971, ap.2, aut.115, l.113; „koło
cudzoziemskich ludzi chodzę pilno, ale z tymi trudniejsza sprawa“,1626.vi.4. prie anykščių. k.radvila
smolensko vaivados sūnui, op.cit.,l. 151.
103
1636. v. 24. k. radvilos raštas miestui, MAB RS, f. 25,b. 167, l. 282.
104
tai buvo nedidelė pilaitė šalia miestelio prie pačios ldk–kuršo sienos. jos buvimą patvirtina kartografiniai
(j. naronskio Bk žemėlapis) ir rašytiniai šaltiniai – „w Radziwiłłowie ostrożek poprawię”,
1624. iv. 24. Biržai. k. skrobovičius k. radvilai, AR, dz. V, t.359, nr. 14507.
5