Karo archyvas. T. XXII. - Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo ...

KARAS IR TAIKA RADVILŲ BIRŽŲ KUNIGAIKŠTYSTĖJE XVI A. PABAIGOJE – XVII A. VIDURYJE
atidarinėti ir uždarinėti vartus, o po dešimtos valandos vakaro budėti ir saugoti 68 .
už pilies ribų kareiviai atsidurdavo, kai kartu su valstiečiais, atliekančiais pastotes,
veždavo į pilį ar iš jos cekhauzo inventorių, kurį reikėjo prižiūrėti ir saugoti.
Be nuolatinės įgulos pilis buvo tik keletą kartų. 1648–1650 m., visiems įgulos
karininkams ir kareiviams dalyvaujant J. Radvilos ukrainos kampanijoje, pilies
sargybą ėjo Biržų miestiečiai, 1653 m. Jonušas Radvila, H. Visnerio spėjimu,
įgulą ketino sudaryti iš šiaulių rinktinių 69 .
šaltiniai neatskleidžia pilies įgulos gausumo Radvilos Perkūno patronato
laikais (1589–1603 m.). Po tėvo mirties Kristupas II „Livonijos pasienyje šalia
Biržų savo lėšomis beveik visuomet laikė“ po kelis šimtus kareivių „ginti sienoms
ir tenykštiems gyventojams“ 70 . Aišku, ne visi jie priklausė pilies įgulai. Įgulos skaičių
koregavo Biržų dvaro finansinės galimybės, kurių ne visada pakako užtikrinti
reikiamą provianto, algos kareiviams, aprangos kiekį. 1627 m. M. Piuro Biržuose
sumokėjo už mėnesį pėstininkams, tačiau įspėjo Radvilą, kad daugiau nebebus
kuo mokėti 71 . Karo metu įgula išaugdavo, lyginant su taikos metu 72 . štai 1601 m.
gresiant švedų agresijai įgulą sudarė 250 žmonių. sunku pasakyti, kiek jų buvo
įprastos įgulos kareivių, nes prie jų tuo metu prisijungė dalis miestiečių bei samdinių
iš šalies 73 . 1622 m. rugpjūtį pilyje buvo 64 kareiviai, 1625 m. – 80 rinktinių ir
30 žemionių 74 . Apskritai pilies įgulos skaičius niekada neatitiko to meto teoretikų
(D. Speckle, P. Sardi, A. Freytag, A. Cellarius) siūlymų. Pagal jų skaičiavimus,
atsižvelgiant į pylimo perimetro ilgį, bastionų skaičių ir patrankų pilyje kiekį, tokia
tvirtovė kaip Biržų turėjo turėti ne mažesnę kaip 2000 žmonių įgulą 75 . Pilies xVII
a. pirmosios pusės istorija rodo, jog geriausiais laikais įgulos skaičius buvo apie
dešimt kartų mažesnis už idealųjį, o blogiausiais – šimtą kartų.
Pilies įgulos pėstininkų ir privačios Radvilų kavalerijos (husarų, kazokų,
dragūnų) karininkai buvo išskirtinė ir ryšių prasme nekomunikabiliausia BK
68
1631. X. 20. Biržai. k. radvilos instrukcija klientams, BNIA, f. 694, ap. 3, b.6, l. 131.
69
1648, 1650 m. j. radvilos instrukcijos Biržų magistratui, Lietuvos Nacionalinis Muziejus (toliau–
LNM), R–4005, l. 15v-16; Wisner H., Jonušas Radvila (…), p. 191.
70
1629. ii. 19. varšuva. k. radvilos kalba seime, „Spisek orleański“, s. 283.
71
1627. v. 15. vilnius, m. piuro k. radvilai, AR, dz. V, t. 269, nr. 11728.
72
Xvii a. pirmoje pusėje valstybinio mąsto tvirtovėse taikos metu įgulą paprastai sudarydavo 20-50
kareivių, A. Sowa, Rola zamków województwa (…), s. 550.
7
Herbst s., kampania letnia 1601, Przegląd historyczno–wojskowy, 1931, t. IV, s. 205.
74
„Na piechotę zamku birżańskiego 200 złotych na osób 64”, 1622. viii. 8. Biržai. k. skrobovičius k.
arciševskiui, AR, dz. V, t.359, nr. 14507;
75
dybaś B., Fortece.(…), s. 59-60.
47