Karo archyvas. T. XXII. - Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo ...

KARAS IR TAIKA RADVILŲ BIRŽŲ KUNIGAIKŠTYSTĖJE XVI A. PABAIGOJE – XVII A. VIDURYJE
gruoti 56 . BK socialinių grupių kontekste ji nebuvo aptarinėjama dėl kelių svarių
priežasčių. Pirma, tai labai maža ir socialiai bei etniškai nestabili grupė 57 . Antra,
neprasminga atskirai ieškoti šios grupės komunikatyvumo horizontų, nes jie visiškai
sutapo su pilies egzistencijos ribomis. Pilies visuomenės taip pat negalima
identifikuoti vien su pilies įgula, kadangi įgula sudarė tik vieną, tiesa, svarbiausią,
jos dalį. Kitą jos dalį sudarė vadinamieji pilies žmonės (ludzie zamkowe),
turėję menką santykį su karyba ir pritraukti į pilį laikinai dėl savo profesinės
paskirties (valstiečiai, pilies amatininkai, miestiečiai). Įgulos ryšiai nebuvo nagrinėjami
BK visuomenėje, nes visa lokalios visuomenės dalis, susijusi su karyba,
apibūdintina kaip profesinė – ne kaip luominė grupė. Be to, profesionalių
kareivių ir karininkų dalis įguloje buvo menka. H. Visnerio teigimu, Biržų pilies
įgulą sudarė žemionys, rinktiniai ir lauko kariuomenės komandiruoti daliniai.
nuolatinės ir stiprios įgulos, anot jo, pilis neturėjo 58 . šie tyrinėtojo teiginiai reikalautų
bent trijų korekcijų. Pirma, pilies įgulos branduolį sudarė samdyti, pastovų
jurgeltą gaunantys ir pilies administracijai pavaldūs profesionalūs karininkai
ir pėstininkai, sugebantys naudoti rankinius ir artilerinius šaunamuosius ginklus.
Antra, Visnerio paminėtos kitos žmonių grupės įgulos dalimi laikytinos tik sąlygiškai,
kaip jos papildymas, pritrauktas į pilį ordinariniais (prievolių veiksnys)
ir ekstraordinariniais (karo pavojaus veiksnys) atvejais. Trečia, „pilies dvasia“ 59
buvo gyva tiek taikos metu, tiek karo veiksmams vykstant Livonijos teritorijoje,
ar jiems persimetant į BK. Radvilos suvokė, jog jų valdos (BK) saugumas didžia
dalimi priklauso nuo pilies pajėgumo, o pastarasis tiesiogiai susijęs su stipria
įgula. Be abjejo, Radviloms nebuvo naujiena A. freitago išsakytas tvirtinimas,
jog pilis, neturinti pakankamo skaičiaus įgulos, kelia didesnį nesaugumą, nei ta
pilis apskritai neegzistuotų 60 . Tezė kalba ne tik apie įgulos faktoriaus svarbą, bet
ir apie gynybinės tvirtovės traukos krūvį. Pilis, net ir apleista, traukė jei ne savus,
tai bent priešus. Todėl Radvilos ypač rūpinosi, kad Biržų, kaip ir slucko pilyje,
būtų stipri įgula, pasirengusi gynybai, kad visas pilies žmonių kontingentas būtų
56
Wisner H., Wojsko litewskie (…), 1973, cz. i, s. 75-76.
57
Biržų pilies visuomenės heterogeniškumas buvo įprastas to meto pilims. štai netoli buvusios
kuoknesės pilies aktyviąją visuomenės dalį sudarė svetimšaliai vengrai, rinktiniai, „senieji pilies
žmonės“ bei bajorai žemionys, 1600. Kuoknesės pilies inventorius, RNB, f. 971, ap. 2, Col. Aut.321/1,
nr. 68.
58
Wisner H., Wojsko litewskie w Xvii w., cz. ii, SMHW, 1976, t. XX, s. 20.
59
Xvii a. pirmosios pusės fortifikacijos teoretikai pilį laikė kūnu, kurio gyvavimui reikalinga gyva
dvasia, t. y. nuolatinė įgula, gyvenanti pilyje. – Dybaś B., Fortece (…). s. 59.
60
Zarębska t., Początki polskiego piśiennictwa urbanistycznego, Warszawa, 1975, s. 305.
45