Karo archyvas. T. XXII. - Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo ...

KARAS IR TAIKA RADVILŲ BIRŽŲ KUNIGAIKŠTYSTĖJE XVI A. PABAIGOJE – XVII A. VIDURYJE
ir administracinę. Pilies erdvinė struktūra tai patvirtina. Biržų pilies rūmai buvo
palyginti nedideli ir nepasižymėjo įmantriu architektoniniu dizainu. Pastatai
pilies teritorijoje (ceikhauzas, provianthauzas (maisto sandėlis), arklidės) buvo
tipiškesni tvirtovei nei rezidencijai. Platus vidinis kiemas taip pat buvo labiau
susijęs su komunikacijos pilies viduje užtikrinimu nei rezidenciniais poreikiais 49 .
Karinės, o ne rezidencinės funkcijos dominavimą liudija ne tik pilies komplekso
struktūra ir pilies vieta Livonijos karų peripetijose, bet ir faktas, jog Biržų
Radvilų fortifikacinių aspiracijų nepastebime kitose jų valdose etninėje Lietuvoje,
pavyzdžiui, Kėdainiuose, Dubingiuose, svėdasuose ar Alantoje, kur buvo
dideli rezidenciniai dvarai ir nemaža evangelinių lokalinių visuomenių koncentracija,
todėl strateginės pilies buvimas buvo specifinis BK visuomenės bruožas,
skiriantis ją nuo kitų lokaliu visuomenių didikų latifundijose. savo ruožtu tokio
objekto buvimas negalėjo neveikti sociumo ryšių ar net kurti jų. Manytume, jog
pilies komunikatyvumo kryptis tiesiogiai lėmė jos funkcijų pobūdis. šis aspektas
formuoja tirtiną pilies istorijos klausimyną: kaip ir kiek pilies administracinė,
karinė, socialinė–ekonominė, rezidencinė funkcijos kūrė, sąlygojo ir keitė lokalios
visuomenės ryšius, kokį pilies centriškumą tie ryšiai atskleidžia. svarbus
klausimas taip pat ir pilies visuomenės vieta BK socialinėje struktūroje ir faktoriai,
lėmę jos komunikatyvumo ribas. Pilies, kaip socialinės komunikacijos institucijos,
nagrinėjimas, be to, leidžia pažvelgti į tai, kaip lokalios visuomenės
gyvenimui ir jo dinamikai įtaką darė nekasdieniai, komunikacinę situaciją labai
intensyvinantys veiksniai – karas ir generalinė statyba, kūrę visiškai kitokį ryšių
paveikslą nei kasdienybė.
Pilis – administracinis centras. Pilis buvo ne tik apsauga nuo išorės priešų,
bet pirmiausia įrankis palaikyti stabilumą lokalioje visuomenėje taikos metu 50 . Čia
susiduriame su administracine pilies funkcija. Pilies centriškumas BK lokalioje
visuomenėje pirmiausia pasireiškė tuo, jog joje dažnai rezidavo ir gyveno pagrindinis
kunigaikštystės pareigūnas – Biržų seniūnas. šis urėdininkas retai gyveno
Biržų dvare (palivarke), nes administravo ne tik šį, bet visus BK dvarus, be to, jis
turėjo nemenką valdžią miesto magistratui. Biržų seniūno administracinių funkcijų
platumas lėmė ne tik aktyvų pastarojo važinėjimą po BK, bet ir tai, jog į pilį įvairiais
reikalais atvykdavo visų BK socialinės struktūros dalių atstovai, dažniausiai
– bajorai. BK Papilio, salamiesčio, n. Radviliškio, saločių urėdininkai, tiesiogiai
pavaldūs Biržų seniūnui, visus žemėvaldinius klausimus spręsdavo su juo pilyje.
49 dybaś B., twierdza czy rezydencja ? militarne znaczenie siedzib magnackich w Xvii wieku, Rezydencje
w średniowieczu i czasach nowożytnych, red. e. opaliński, Warszawa, 2001, s. 76-77.
50 dybaś B., Fortece.(…), s. 55.
4