Karo archyvas. T. XXII. - Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo ...

KARAS IR TAIKA RADVILŲ BIRŽŲ KUNIGAIKŠTYSTĖJE XVI A. PABAIGOJE – XVII A. VIDURYJE
svarbūs Karūnos seimeliai – Prošovicų, šredzko, zatorų. Vilniaus ir Ašmenos
seimeliai instrukcijose konstatavo, jog Kristupas II Radvila už savo kariuomenės
naudojimą valstybės reikalams turėtų gauti finansinę kompensaciją, o nesant tokiai
galimybei, bent derėtų etmono valdoms (BK pirmiausia) taikyti mokesčių
lengvatas. upytės seimelio atstovai, turbūt geriausiai informuoti apie tai, kiek
Radvilai kainavo švedmetis, prašydami karaliaus padengti Radvilos ekspedicijos
išlaidas, pažymėjo ne tik Biržų pilies ir arsenalo nuostolius, bet ir BK teritorijos
nualinimą. Teigta, jog ką tik praėjęs švedmetis parodė, jog netekus tokios
pilies LDK sostinė Vilnius, Kaunas ir kiti miestai kenčia nuolatinį pavojų. Lydos
seimelis lyriškai gyrė Radvilos nuopelnus: „Savo gimtojoje Biržų kunigaikštystėje
sulaikė didžiulę kariuomenę ir visą LDK bei mus su žmonomis, vaikais ir valdomis
ramybėje apsaugojo ir priešui plėšti neatidavė“. ukmergės seimelio tvirtinimu,
Radvilos šiaurinis forpostas tapo svarbiausiu veiksniu, kurio dėka priešas
buvo išstumtas iš Lietuvos ir Kuršo už Dauguvos ir taip išgelbėtas Vilnius. naugarduko
seimelyje fiksuota nuostata skirti dalį pavieto mokesčių sumos Radvilai,
jei tik bus priimta atitinkama seimo konstitucija. Minsko ir Žemaitijos seimeliai,
išvardydami visą sąrašą Radvilos nuopelnų (etmono veikla, pinigai, asmeninis
ryžtas, privačios valdos) bei išgelbėtus Kauną ir Vilnių, siūlė atleisti jo valdas
nuo kaištinio mokesčio. Trakų seimelis siūlė ne tik atlyginti Radvilai nuostolius,
patirtus dėl pilies atidavimo švedams, bet tvirtovę aprūpinti amunicija, patrankomis
ir žmonėmis bei viešai padėkoti Radvilai seime. savo lojalumą Radvilai
ir jo Biržų pilies valstybinės reikšmės suvokimą instrukcijomis taip pat paliudijo
Kauno, oršos, opatovo, Livonijos seimeliai 39 . 1628 m. upytės ir Gardino
pavietų seimelių instrukcijose Biržų pilies aprūpinimo klausimas tiesiogiai suvalstybintas:
pažyma, jog ji buvo pagrindinis LDK pasienio forpostas, užtikrinęs
Vilniaus, Kauno ir kitų artimesnių miestų saugumą, ir teigiama, jog ši pilis turi
būti išlaikoma valstybės lėšomis 40 . Bielsko, Kulmo, Prošovicų seimeliai Biržų
pilies svorį dar labiau globalizavo, pabrėždami „Radvilos ir jo Biržų pilies nuopelnus
Respublikai“ 41 . Tie nuopelnai nebuvo laužti iš piršto. Visa Livonijos karo
istorija leido Kristupui II pasiremti tuo kaip argumentu, teigiant, jog valstybei
9 „ale folwarki wszystkie wniwecz obrocone”, išrašai iš 1625-1629 m. seimelių instrukcijų; instrukcija
kauno pavieto pasiuntiniui a. masalskiui ir kt., RNB, f. 971, ap. 2, Col. Aut. 321/2, nr.158, 272; 1627.
iX. 28, 1628. vi. 5. trakų seimelio instrukcijos, AR, dz. ii, nr. 979, 996; 1628. vi. 5. upytės seimelio
instrukcija, AR, dz. ii, nr. 998; 1628. vi. 6. kauno seimelio instrukcija, AR, dz. ii, nr. 1001.
40 1628. vi. 5. upytės seimelio instrukcija,AR, dz. II, t. 7, nr. 998, l. 4; 1628. vi. 5. gardino seimelio
instrukcija, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kasdienis gyvenimas, Vilnius, 2001, p. 339-340.
41 1628. vi. 5. Bielsko, prošovic ų, vieluno seimelių instrukcijos, AR, dz. II, t. 7, nr. 1000; 1011; 1014.
41