Karo archyvas. T. XXII. - Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo ...

90
Dr. Jonas VAIČENONIS
visokiais būdais, netik pagalba propagandos per spaudą ir specialei suruoštas
paskaitas, bet, ir tai svarbiausia, gyvų pavyzdžių ir karštų žodžių paveikti į visas
kitas, prie šaulių neprisidėjusias, motinas, kad jos savo vaikus auklėtų tėvynės
meilės dvasioje, ir duoti joms šiuo atveju draugiškų patarimų.
Išlaidų klausimas. Aišku, kad kaip kariniam jaunuomenės paruošimui, taip ir
šaulių sąjungos reikalams, kaip jie nebūtų ginkluotų pajėgų stiprinimo atžvilgiu
svarbus, daug lešų skirti mūsų Krašto Apsaugos Ministerija negali, nes jas reikia
taupyti kitiems, dar svarbesniems tikslams. Todėl vargu ar šaulių sąjunga gali
laukti iš vyriausybės pusės didesnės piniginės paramos, negu iki šiol gaudavo.
Bet ir su tomis, palyginant, labai apkarpytomis sumomis, mūsų nuomone, butų
galima daugiau nuveikti, negu dabar, jei jos būtų tiksliau sunaudojamos, šaulių
sąjunga, kaipo karinei-visuomeninio pobudžio organizaciją, turi be to galimybės
ir privalo surasti sau pagelbinių lėšų iš plačiosios visuomenės. Krašto Apsaugos
Ministerijos skiriamojį subsidiją turėtų būti sunaudojama vien tik pozityviniam
kūrybiniam darbui: apmokėjimui šaulių padalinių vadams už kariškas pamokas
šauliams; padengimui, su tuo susijusių kelionės išlaidų, karo mokslo įrankiams
įsigyti ir tt., bet jokiu būdu ne biūrokratinio šaulių sąjungos aparato, - valdybų ir
raštinių užlaikymui, kaip, rodos, dabar yra daroma.
VII. Projektuojamos ginkluotų pajėgų organizavimo sistemos palyginimas
su esamąją kariuomenės organizacija.
Žemiau paduodamus palyginimus ir išvadas mes išskiriamė į atskirą šios studijos
dalį, kad slaptų davinių apie dabartinę mūsų kariuomenę plačiau nenaudoti.
Kad sudaryti sau šiokį-tokį vaizdą apie tai, kokion padėtim dabartinė mūsų
ginkluotų pajėgų organizaciją yra atsidurusi ir ką mums žada nauja, siūlomoji,
kariuomenės organizavimo sistema, šioje apžvalgoje, remiantis esamais apie dabartinę
kariuomenę daviniais, pasistengsime įvertinti šią pastarają karo prievolės
įstatymo, mobilizacinio pasirengimo ir ginklavimo atžvilgiais.
Veikiantis dabar kare prievolės įstatymais neva yra pagrįstas visuotinos,
privalomos karo tarnybos principu. Bent tokį įspudį jis daro išoriniai, kuomet jį
skaitai. Bet jei pažiūrėti į to įstatymo pastraipsniui giliau ir, ypač jei priimti domėn
praktiškas jo vykdymo išdavas, tai pamatysime, kad jis ant tiek toli atsilieka
nuo karo prievolės visuotinumo principo, kad tenka tik nusišypsoti, kuomet girdi
kalbant, kad mus veikia visuotina, privalomą karo prievolė.
Kalbamas įstatymas, visų pirmą, rezervuoja laisvę Ministerių Kabinetui
kasmet nustatyti skaičių naujokų, paimtinų į kariuomenės eiles tikrajai tarnybai.