Karo archyvas. T. XXII. - Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo ...

KARAS IR TAIKA RADVILŲ BIRŽŲ KUNIGAIKŠTYSTĖJE XVI A. PABAIGOJE – XVII A. VIDURYJE
bajoriška tvirtovė, tačiau labai reikalinga Respublikai“, nelaikytume metafora
ar perdėtu pilies sureikšminimu 25 . Boguslavas Radvila, į kurio latifundijų sistemą
iki 1640 m. BK neįėjo, Biržus laikė svarbiu „giminės lizdu“, prie kurio iškilimo
norėjo prisidėti. Vėliau valdovas Jonas Kazimieras Vaza nedviprasmiškai
jam aiškino, jog LDK kraštų, ypač Žemaitijos saugumas, tiesiogiai susijęs su
Biržų tvirtovės išlaikymu 26 . Jonušas Radvila suvokė, jog karo atveju Biržų pilis
bus pirmasis objektas, ginantis Lietuvą iš šiaurės, tad jos praradimas „pradžiugintų
ir užsienio, ir vidaus priešus“ 27 . strategiškai Biržų pilis buvo svarbi ne
tik BK ir LDK apsaugos, bet taip pat Livonijos ir Kuršo kontekste. A. šapoka
teisus, teigdamas, jog švedai siekė užimti Biržus ir kitas strategiškai patogias
vietoves (veikiausiai kalbama apie nemunėlio Radviliškio ir Čedasų pilaites) ne
tik dėl invazijos į LDK gilumą, bet dėl minėtų taškų svarbos, pridengiant Kuršą
ir Karaliaučių nuo galimo Maskvos puolimo 28 . Pilies strateginis vaidmuo Kuršo
pasienyje buvo gerai suvokiamas ir vėliau 29 .
Labiausiai valstybinę pilies reikšmę iliustruoja nevienkartiniai Kristupo
II Radvilos mėginimai seimuose gauti valstybės finansinę paramą Biržų pilies
aprūpinimui Livonijos karo metais. 1617 m. tai jam nepavyko. Valdovas Žygimantas
Vaza pareiškė, kad Radvilos pakankamai turtingi išlaikyti tvirtovę savo
lėšomis 30 . Vėlesniuose seimuose priimti nutarimai dėl finansinės kompensacijos
LDK lauko etmonui Kristupui II Radvilai, aišku, lietė Biržų pilies išlaikymą.
nors konstitucijose tiesiogiai nebuvo minima ši tvirtovė, tačiau aktų kontekstas
nedviprasmiškai tai rodo. 1622 m. Kristupas II išsiuntinėjo laiškus į priešseiminius
seimelius, prašydamas pagalbos Biržų pilies gynybai 31 . 1623 m. seimas,
nekonkretizuodamas sumos, nusprendė apmokėti Radvilai išlaidas, kurias jis
patyrė Livonijos kampanijos metu, tačiau realiai Radvila kompensacijos nesulaukė,
kadangi 1626 m. ši nuostata seime buvo pakartota. Daugelio seimelių
25
1625. vii. 22. sluckas. k. radvila m. kuncevičiui, RNB, f. 971, ap. 2, Col. Aut. 321/2, nr. 47.
26
1637. v. 19. Biržai. B. radvila savo valdų ekonomams, KBB, l. 8; „mając tedy condi securitatem
kraiów żmudzkich, osobliwie fortecy birżańskiej“, 1659.i.8.gdanskas. j.k.vaza B.radvilai, RNB, f.971,
ap.2, aut. 65, l. 33.
27
1617. Xii. 17. Frankfurtas prie oderio. j. radvila k. radvila, Zakład narodowy biblioteki im
Ossolińskich we Wroclawiu, nr. 1851/I, l. 41.
28
šapoka a., 1655 metų Kėdainių sutartis arba švedai Lietuvoje 1655-1656 metais, vilnius, 1990, p. 45-46.
29
Birże, Historisch-politisch-geographischer Atlas der ganzen Welt oder grosses und vollständiges
geographisch und kritisches Lexikon, leipzig, 1744, s. 954.
0
Wisner H., kampania inflancka krzysztofa radziwiłła w latach 1617-1618, Zapiski Historyczne,
1980, Z. 1, s. 26-27.
31
kraushar a., Dzieje Krzysztofa z Arciszewa (…), 1893, t. 1, s. 78.
9