Karo archyvas. T. XXII. - Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo ...

LIETUVOS KARIUOMENĖS VYRIAUSIOJO ŠTABO
VIRŠININKO PLK. K. ŠKIRPOS LIETUVOS KARIUOMENĖS VYSTYMO PLANAS
2. Palaikymas karinių žinių ir kariškos dvasios rezervistuose.
nuolatinis karinių žinių ir kariškos dvasios palaikymas atitarnavusiuose kariuomenėje
rezervistuose, bendro ginkluotų pajėgų organizacijos ir jų karui paruošimo
atžvilgiais, yra nemažiau svarbus, kaip karinis jaunuomenės auklėjimas.
Praktika parodė, kad kareiviai, atitarnavę kariuomenės eilėse aktyviai tarnybai skirtą
laiką, bebūdami atsargoje, greitai vėl pamiršta, ką aktyvioje tarnyboje išmoko.
Be to, pasinėrę privataus gyvenimo rūpesniuose ir patekę įvairių ginkluotų pajėgų
sveikimui dažnai žalingų, pašalinių, veiksnių įtakoms, visai atsipalaidoja nuo byle
kokio ryšio su kariuomene ir nustoja kariškos dvasios ir pasiryžimo ginkluotai kovai.
Pakartotinį rezervistų mokymai, nors ir dažniau daromi, aktyviosios tarnybos
neatstoja, nes jie, visų pirma, - būna labai trumpi, o antra, - iš priežasties didelių
su jais sisijusiu išlaidų, - visur daromi, palyginant, vistik retokai. Visos valstybės,
kurios net skrupulingai, nesigailėdamos didesnių išlaidų, vykdo rezervistų pakartotinus
mokymus, jaučia, kad jų vien neužtenka. Tuo labiau mažosios valstybės,
kurioms dažnas rezervistų šaukimas į pakartotinus mokymus yra nepakeliama našta
finansiniu atžvilgiu, turi suprasti, kad jų rezervistų militarinė vertė, tuo žemiau
krinta, juo rečiau jie šaukiami pakartotiniems mokymams, ir bendrai tariant, juo
mažiau rūpinamasi iš viršaus palaikyti juose karines žinias, karišką dvasią ir ryšį
su kariuomenę. Kaip šiuos neigiamus reiškimus ištaisyti, yra problema, kuri rūpina
visas valstybes. Ypač gi tuo turėtų susirūpinti maža valstybe skaitlingos, su ilgu aktyvios
tarnybos laiku, kariuomenės išlaikyti finansinei nepajėgia ir visas viltis savo
nepriklausomybei laiduoti deda ant ginkluotos pajėgos, kurią numazome, ant greitųjų
sumobilizuoti karo pavojai gręsiant. Mums atrodo, kad atitarnavę kariuomenėje
ir išėję į atsargą kariai tik tuomet ryšio ne su katiuomenę nenutrauks ir nenustos
jaustis; kariais, kuomet jie, perėję į atsargą, neliks palaidi kaip dabar, bet bus
atatinkamai organizuojami, sulig kariuomenės dalimis ir ginklų rūšimis, kuriosna
numatoma juos sunaudoti mobilizaciją paskelbus. šiame expose apibudinta
teritorialės kariuomenės organizaciją, tokiam pageidavimui labai atatinka. Jau
buvo minėta, kad sulig tokia organizacija, numatomos mobilizuoti kariuomenės
dalįs pasipildo jų teritorialių sričių rezervistais ir kad šie pastarieji pakartotinus
mokymus atlieka tose taikos meto kariuomenės dalyse, kuriose jie turės tarnauti
karo metu. Tuomi jau yra daug atsiekta įdėjinio ryšio palaikymui tarp rezervistų
ir businčios karo meto kariuomenės mobilizacinių branduolių. Lieka tik dar surasti
atatinkamą formą, kad jie /rezervistai/ netik idėjiniai, bet ir organizaciniai
jaustųsi papildą taikos meto kariuomenę. Kitaip sakant, reikia organizuoti ką tai
tokio pagelbinio, stovinčio greta taikos meto kariuomenės, nuolat plastančio šios
385