Karo archyvas. T. XXII. - Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo ...
Karo archyvas. T. XXII. - Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo ... Karo archyvas. T. XXII. - Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo ...
382 Dr. Jonas VAIČENONIS kurios vyriausias tikslas - išlaikyti ir perduoti priaugančiai kartai kilnias kovų už Lietuvos nepriklausomybę idejas. Ji jau yra konsoliduota ir turi sudariusi savo tradicijas. Jos organizaciją iš pagrindų keisti būtų rizikinga, kad jos nesuardyti arba nepakeisti jos sveikos dvasios. Todel ją vertėtų palikti maždaug tokia, kokia ji dabar yra, o pasitenkinti tik kaikuriais korektyvais. Būtent, prisilaikant visoms ginkluotosiom pajėgoms bendro principo, reikėtų papildant kalbamos sąjungos statutą, pravesti sekančius dėsnius: 1/ Vyriausiuoju savanorių vadu skaityti valstybės galvą -. Lietuvos Respublikos Prezidentą; 2/ Militarinei savanorių sąjungos priežiūrai skirti inspektorių tikrosios tarnybos karininką, vieną iš mūsų kariuomenės pirmųjų savanorių - kūrėjų, kuris būtų subordinuotas Vyriausiajam Kariuomenės inspektoriui; 3/ Apskrityse skiriami savanorių apskričių inspektoriai iš savanorių atsargos karininkų tarpo, o skyriuose - skyrių inspektoriai, būriuose - būrių inspektoriai ir t.t. sulig karinės hierarchijos principo, žemesnių savanorių padalinių inspektoriai priklauso aukštesnės padėties inspektoriams. 4/ Dabartiniai savanorių sąjungos kolektyviniai organai: centro valdyba, skyrių ir būrių valdybos ir t.t. pasilieka, kaip ik šiol buvo, t.y. rinktinos, tik su tuo skirtumu, kad jose dalyvautų ir paminėtieji, skirtini, savanorių inspektoriai; 5/ savanorių inspektoriai vietose, mokymo ir, bendrai, karinės priežiūros tikslais, subordinuojami atatinkamiems teritorinės kariuomenės dalių vadams, kurie daugiau, negu kas kitas, yra suinteresuoti tuo, kaip bus karinei ruošiama jaunuomenė jų vadovaujamos dalies teritorialėje srityje. savanorių inspektoriai be p. 2/ paminėtos bendros savanorių sąjungos veikimo militarinės priežiūros, kuri tėra antraeilė jų pareiga, turi sekantį pagrindinį uždavinį: kurti jaunųjų, savanorių organizaciją, vykdyti jaunuomenės karinį paruošimą ir juo vadovauti. Tokiu tai būdu manome, būtų atsiektas savanorių sąjungos visuomeniškumo ir net demokratiškumo suderinimas su kariniu jaunuomenės paruošimu, organizuojamu daugiau militariniais pamatais. Kai del paties karinio jaunuomenės paruošimo praktiško vykdymo, tai mes jį vaizduojamės sekančiai: 1/ Karininkui, kuris numatomas skirti savanorių sąjungos inspektorium, pavedama paruošti visus jaunųjų savanorių organizavimo plenus, jaunuomenės karinio mokymo programas ir parinkti kandidatus į savanorių apskričių, skyrių ir būrių inspektorius, o taip pat į numatomų organizuoti jaunųjų savanorių dalių: bataljonų, kuopų, būrių ir t.t. vadus. 2/ Paruoštus organizacijinius plenus ir mokymo programas peržiūri Genera-
LIETUVOS KARIUOMENĖS VYRIAUSIOJO ŠTABO VIRŠININKO PLK. K. ŠKIRPOS LIETUVOS KARIUOMENĖS VYSTYMO PLANAS linis štabas, esant reikalui jas pataiso, suderina su kariuomenės mokymo programomis ir duoda Vyriausiam Kariuomenės Inspektoriui aprobuoti; 3/ Kuomet p.p. 1-2 paminėti paruošiamieji darbai bus atlikti, šaukiamas visuotinas savanorių sąjungos atstovų suvažiavimas, atatinkamai pakeičiamas tos sąjungos statutas ir skiriamas jos inspektorius, o šis pastarasis skiria jam subordinuotus apskričių, skyrių ir savanorių būrių inspektorius, o taip pat numatytų pirmoje eilėje formuoti jaunųjų savanorių dalių: bataljonų, kuopų, būrių ir t.t. vadus ir juos visus atatinkamai instruktuoja. 4/ Vienkart išvystoma per spaudą ir žodžiu atatinkama karinei - patriotinė propaganda jaunuomenės tarpe, kad stotų į jaunųjų savanorių eiles. Prie to jaunųjų savanorių verbavimo darbo pritraukiama visa savanorių sąjunga, kad tuo būdu jaunųjų savanorių organizacija, nuo pat jos gyvenimo pradžios, idėjinei pakreipti mūsų kariuomenės pirmųjų savanorių - kūrėjų nueitu kovos už Lietuvos nepriklausomybę keliu. 5/ Ginklus ir municiją, reikalingus jaunesniųjų savanorių mokymui, teks skolinti iš kariuomenė arba sąjungos dalių. Po pamokos jie grąžinami daliai šaulių iš kurios jie buvo paskolinti. Provincijoje, kur jokios karinės dalies nėra, tie ginklai laikomi pas vietinę policiją Kad suteikti galimybės stojusiems į jaunųjų savanorių eiles išoriniai kuo nors skirtis nuo kitų, kurie prie to karinei - patriotinio darbo nebus prisidėję, reikia įvesti jaunesniems savanoriams uniformą, panašią į tą, kurią dėvėjo mūsų kariuomenės pirmieji savanoriai - kūrėjai kovose už Lietuvos nepriklausomybę. savaime suprantama, kad uniforma turi būti galimai pigesnė, kad ją kiekvienas, kas turi tam teisę, galėtų įsigyti už savo lėšas. Be to, suteikt: organizuotoms jaunųjų savanorių dalims atatinkamas vėliavas su dalies pažymėjimu, provincijos, miesto ar miestelio ženklu arba gerbu, jei toksai yra, ir su atatinkamais litais patriotiniais lozungais ... Karinis jaunuomenės paruošimas, kaip ir kiekvienas darbas, savaime suprantama, pareikalaus tam tikrų lėšų. Juo jų daugiau tam svarbiam reikalui būtų skiriama, tuo būtų galima susilaukti didesnių rezultatų. Bet esame neturtingi ir mūsų Krašto Apsaugos Ministerija vargu ar galės tam, nors jai ir labai svarbiam reikalui, skirti didesnes sumas. svarbu betgi yra padaryti pradžią, o po to jau pats gyvenimas parodys, kaip toliau elgtis, Kalbant tuo tarpu tik apie jaunuomenės karinio paruosimo pradžią, manytume, kad reikėtų surasti lėšų: 1) algoms: - Imitacinius, t.y. medinius ginklus galėtų jaunieji savanoriai patys pasigaminti. 383
- Page 331 and 332: RAUDONOSIOS ARMIJOS 16-OJI LIETUVI
- Page 333 and 334: RAUDONOSIOS ARMIJOS 16-OJI LIETUVI
- Page 335 and 336: RAUDONOSIOS ARMIJOS 16-OJI LIETUVI
- Page 337 and 338: RAUDONOSIOS ARMIJOS 16-OJI LIETUVI
- Page 339 and 340: RAUDONOSIOS ARMIJOS 16-OJI LIETUVI
- Page 341 and 342: RAUDONOSIOS ARMIJOS 16-OJI LIETUVI
- Page 343 and 344: RAUDONOSIOS ARMIJOS 16-OJI LIETUVI
- Page 345 and 346: RAUDONOSIOS ARMIJOS 16-OJI LIETUVI
- Page 347 and 348: RAUDONOSIOS ARMIJOS 16-OJI LIETUVI
- Page 349 and 350: RAUDONOSIOS ARMIJOS 16-OJI LIETUVI
- Page 351 and 352: RAUDONOSIOS ARMIJOS 16-OJI LIETUVI
- Page 353 and 354: 5 Vertimas iš rusų kalbos lietuvo
- Page 355 and 356: LIETUVOS LIAUDIES ARMIJOS REORGANIZ
- Page 357 and 358: LIETUVOS LIAUDIES ARMIJOS REORGANIZ
- Page 359 and 360: LIETUVOS LIAUDIES ARMIJOS REORGANIZ
- Page 361 and 362: LIETUVOS LIAUDIES ARMIJOS REORGANIZ
- Page 363 and 364: LIETUVOS LIAUDIES ARMIJOS REORGANIZ
- Page 365 and 366: LIETUVOS KARIUOMENĖS VYRIAUSIOJO
- Page 367 and 368: LIETUVOS KARIUOMENĖS VYRIAUSIOJO
- Page 369 and 370: LIETUVOS KARIUOMENĖS VYRIAUSIOJO
- Page 371 and 372: LIETUVOS KARIUOMENĖS VYRIAUSIOJO
- Page 373 and 374: LIETUVOS KARIUOMENĖS VYRIAUSIOJO
- Page 375 and 376: LIETUVOS KARIUOMENĖS VYRIAUSIOJO
- Page 377 and 378: LIETUVOS KARIUOMENĖS VYRIAUSIOJO
- Page 379 and 380: LIETUVOS KARIUOMENĖS VYRIAUSIOJO
- Page 381: LIETUVOS KARIUOMENĖS VYRIAUSIOJO
- Page 385 and 386: LIETUVOS KARIUOMENĖS VYRIAUSIOJO
- Page 387 and 388: LIETUVOS KARIUOMENĖS VYRIAUSIOJO
- Page 389 and 390: LIETUVOS KARIUOMENĖS VYRIAUSIOJO
- Page 391 and 392: LIETUVOS KARIUOMENĖS VYRIAUSIOJO
- Page 393 and 394: LIETUVOS KARIUOMENĖS VYRIAUSIOJO
- Page 395 and 396: LIETUVOS KARIUOMENĖS VYRIAUSIOJO
- Page 397 and 398: LIETUVOS KARIUOMENĖS VYRIAUSIOJO
- Page 399 and 400: LIETUVOS KARIUOMENĖS VYRIAUSIOJO
- Page 401 and 402: LIETUVOS KARIUOMENĖS VYRIAUSIOJO
- Page 403 and 404: LIETUVOS KARIUOMENĖS VYRIAUSIOJO
- Page 405 and 406: LIETUVOS KARIUOMENĖS VYRIAUSIOJO
- Page 407 and 408: LIETUVOS KARIUOMENĖS VYRIAUSIOJO
- Page 409 and 410: LIETUVOS KARIUOMENĖS VYRIAUSIOJO
- Page 411 and 412: LIETUVOS KARIUOMENĖS VYRIAUSIOJO
- Page 413 and 414: LIETUVOS KARIUOMENĖS VYRIAUSIOJO
- Page 415 and 416: LIETUVOS KARIUOMENĖS VYRIAUSIOJO
- Page 417 and 418: LIETUVOS KARIUOMENĖS VYRIAUSIOJO
- Page 419 and 420: PARTICULARITéS DE L’ART MILITAIR
- Page 421 and 422: Les annales empyriques dévoilent q
- Page 423 and 424: se sont retirés avec des unités d
- Page 425 and 426: LES OFFICIERS DES FORCES ARMéES LI
- Page 427 and 428: l’action militaire polonaise bien
- Page 429 and 430: cratisation. à son tour les partis
- Page 431 and 432: 1943 elle participait dans les bata
382<br />
Dr. Jonas VAIČENONIS<br />
kurios vyriausias tikslas - išlaikyti ir perduoti priaugančiai kartai kilnias kovų už<br />
<strong>Lietuvos</strong> nepriklausomybę idejas. Ji jau yra konsoliduota ir turi sudariusi savo<br />
tradicijas. Jos organizaciją iš pagrindų keisti būtų rizikinga, kad jos nesuardyti<br />
arba nepakeisti jos sveikos dvasios. Todel ją vertėtų palikti maždaug tokia, kokia<br />
ji dabar yra, o pasitenkinti tik kaikuriais korektyvais. Būtent, prisilaikant visoms<br />
ginkluotosiom pajėgoms bendro principo, reikėtų papildant kalbamos sąjungos<br />
statutą, pravesti sekančius dėsnius:<br />
1/ Vyriausiuoju savanorių vadu skaityti valstybės galvą -. <strong>Lietuvos</strong> Respublikos<br />
Prezidentą;<br />
2/ Militarinei savanorių sąjungos priežiūrai skirti inspektorių tikrosios tarnybos<br />
karininką, vieną iš mūsų kariuomenės pirmųjų savanorių - kūrėjų, kuris<br />
būtų subordinuotas Vyriausiajam Kariuomenės inspektoriui;<br />
3/ Apskrityse skiriami savanorių apskričių inspektoriai iš savanorių atsargos<br />
karininkų tarpo, o skyriuose - skyrių inspektoriai, būriuose - būrių inspektoriai<br />
ir t.t. sulig karinės hierarchijos principo, žemesnių savanorių padalinių inspektoriai<br />
priklauso aukštesnės padėties inspektoriams.<br />
4/ Dabartiniai savanorių sąjungos kolektyviniai organai: centro valdyba,<br />
skyrių ir būrių valdybos ir t.t. pasilieka, kaip ik šiol buvo, t.y. rinktinos, tik su tuo<br />
skirtumu, kad jose dalyvautų ir paminėtieji, skirtini, savanorių inspektoriai;<br />
5/ savanorių inspektoriai vietose, mokymo ir, bendrai, karinės priežiūros<br />
tikslais, subordinuojami atatinkamiems teritorinės kariuomenės dalių vadams,<br />
kurie daugiau, negu kas kitas, yra suinteresuoti tuo, kaip bus karinei ruošiama<br />
jaunuomenė jų vadovaujamos dalies teritorialėje srityje.<br />
savanorių inspektoriai be p. 2/ paminėtos bendros savanorių sąjungos veikimo<br />
militarinės priežiūros, kuri tėra antraeilė jų pareiga, turi sekantį pagrindinį<br />
uždavinį: kurti jaunųjų, savanorių organizaciją, vykdyti jaunuomenės karinį<br />
paruošimą ir juo vadovauti. Tokiu tai būdu manome, būtų atsiektas savanorių<br />
sąjungos visuomeniškumo ir net demokratiškumo suderinimas su kariniu jaunuomenės<br />
paruošimu, organizuojamu daugiau militariniais pamatais.<br />
Kai del paties karinio jaunuomenės paruošimo praktiško vykdymo, tai mes<br />
jį vaizduojamės sekančiai:<br />
1/ Karininkui, kuris numatomas skirti savanorių sąjungos inspektorium,<br />
pavedama paruošti visus jaunųjų savanorių organizavimo plenus, jaunuomenės<br />
karinio mokymo programas ir parinkti kandidatus į savanorių apskričių, skyrių<br />
ir būrių inspektorius, o taip pat į numatomų organizuoti jaunųjų savanorių dalių:<br />
bataljonų, kuopų, būrių ir t.t. vadus.<br />
2/ Paruoštus organizacijinius plenus ir mokymo programas peržiūri Genera-