Karo archyvas. T. XXII. - Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo ...

LIETUVOS KARIUOMENĖS VYRIAUSIOJO ŠTABO
VIRŠININKO PLK. K. ŠKIRPOS LIETUVOS KARIUOMENĖS VYSTYMO PLANAS
siūlomas susitarimas galėtų būti vien komercinio pobūdžio, kad sujungtomis jėgomis
siekti bendro tikslo. Pavyzdin, kiekviena susitarusių valstybių turėtų pasižadėti
per tam tikrą laiką, sutartyje fiksuotą, pastatyti kurią nors iš reikalingiausių, jai pavestų
statyti fabrikų, kurios, kiekviena sulig savo specialybe, turėtų gakinti ginklus
bei municija visoms trims valstybėms, fabrikos kaina, t. y. nesiekiant jokio pelno. Atlikus
tų trijų valstybių užsakymus, paminėtos fabrikos, žinoma, galėtų, pasipelnymo
tikslu, priiminėti ir užsakymus iš kitur, jei tik tokie susirastų.
VI. Karinei - dvasinis ginkluotos pajėgos stiprinimas.
sulig modernine sąvoka apie tautos ginkluotas pajėgas, - kariuomenė yra
neatskiriama tautos dalis. Apie kokią tai karišką kastą todėl netenka kalbėti. Kariuomenė
yra tokia, kokia yra tauta. Juo tauta kulturinei aukščiau pakilusi, tautinei
daugiau susipratusi ir tvirčiau persiėmusį pasiryžimu siekti savo idealus, tuo
dvasinei bus stipresnė jos sudarytoji ginkluotoji pajėga. Iš to seka, kad kariuomenės
dvasia nukalama ne kareivinėje, kaip tai buvo prieš 100 metų, bet pačioje
tautoje, o kareivinė, per trumpa aktyvios tarnybos laiką, tesuteikia kareiviams
technikinių žinių kaip vartoti ginklą ir veikti su juo karo lauke. Atsižvelgiant
šios išvados, yra visai suprantama kodėl visos valstybės, kurios tik jaučia išorinį
pavojų, ar turi užsibrėžusios sau kokį didesnį ekspansijos idealą, imasi visų
įmanomų priemonių skiepyti plačiuose tautos sluoksniuose, kurie mobilizaciją
paskelbus sudaro ginkluotų pajėgų daugumą, - karinę dvasią ir meilę prie ginklo.
Visas tas karinei-dvasinio tautos parengimo darbas skiriamas į dvi dalis:
a/ Karinį jaunuomenės paruošimą;
b/ palaikymą karinių žinių ir karinės dvasios atitarnavusiuose kariuomenėje
rezervistuose.
Karinis jaunuomenės parengimas, plačiau į tą dalyką žiūrint, turi prasidėti
nuo pat mažens, nes jis rišasi su priaugančios kartos auklėjimu valstybės pageidaujama
kriptimi.
Pirma_jo_faze tat yra - tinkamas vaikų auklėjimas šeimose.
Antra faze - karinei-sportinis jaunimo parengimas mokyklose;
Trečia faze - karinis paruošimas jaunuomenės, apleidusios mokyklos suolą,
t.y. maždaug nuo 16 iki 20 metų. Pirmoje fazėje ypač didelė rolė tenka motinoms,
nes tai, ką jos savo vaikams per auklėjimą šeimoje įskiepija, sudaro pamatą
geroms ar blogoms mūsų tautos prieauglio savybėms.
Karimu atžvilgiu begal svarbu, kad vaikai nuo pat jų gyvenimo pradžios
būtų auklėjami tėvynės meilės ir jai pasiaukavimo dvasioje. Motinos, kurios to
77