Karo archyvas. T. XXII. - Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo ...

LIETUVOS LIAUDIES ARMIJOS REORGANIZAVIMO Į 29–ĄJĮ
TERITORINĮ RAUDONOSIOS ARMIJOS ŠAULIŲ PULKĄ ISTORIJA 1940–1941 M.
29-ojo (Lietuvos) teritorinio šaulių korpuso pavyzdys yra akivaizdus. Jau 1941
m. birželio 23 d. korpuso padaliniai neįstengė susidoroti su kovine užduotimi – pridengti
Vilnių. Dėl to 29-asis TšK greitai atsidūrė apsuptyje ir daugelis karių dezertyravo.
Iš apsupties išsiveržė tik korpuso štabas (veikiausiai, ten buvo kadriniai vadai iš
DVRA), atskiros karių grupės ir dvi prieštankinės artilerijos diviziono baterijos.
1941 m. birželio 25 d. buvo priimtas sprendimas – nacionalinių korpusų dėl
asmeninės sudėties nekomplektiškumo ir „pavojaus, kad gali pasireikšti kontrrevoliuciniai
elementai“ į kovą nesiųsti, o papildomo sukomplektavimo dingstimi
išvesti į RsfsR teritoriją. 1941 m. birželio 26 d., vykdydamas šiaurės Vakarų
fronto vado įsakymą, korpusas pasitraukė į Veličės rajoną.
Mobilizacijos Lietuvoje nepavyko įvykdyti, nes vokiečiai greitai ją užgrobė.
Dėl to lietuvių tautybės karių korpuse liko labai mažai – daugiausia tai
buvo eiliniai ir jaunesnieji karo vadai. Vykstant į naujas pozicijas buvo gautas
netikėtas ir nesuprantamas karo meto sąlygomis įsakymas – demobilizuoti tuos
korpuso karius, kurie buvo Lietuvos ssR piliečiai. šis žingsnis buvo motyvuotas
nerišliu pareiškimu apie Pabaltijo respublikų piliečių dezertyravimą iš teritorinių
šaulių korpusų.
Taigi jau 1941 m. liepos pradžioje 29-asis TšK faktiškai buvo kovai nepasirengęs
junginys. Jis galutinai išformuotas 1941 m. rugpjūtį ryšium su laikinu
korpusų grandies likvidavimu Raudonoje Armijoje.
Naudoti šaltiniai ir literatūra:
Rusijos valstybinis karinis archyvas (RVKA). – f. 36396, 35007, 37848.
centrinis Gynybos ministerijos archyvas (cGMA). – f. 221.
Kova už sovietinį Pabaltijį Didžiajame tėvynės kare 1941–1945 m. – Pirmoji
knyga. – Ryga, 1966.
Latvių tautos kova Didžiojo tėvynės karo metais, 1941–1945 m. – Ryga, 1970.
Pabaltijo karinės apygardos istorija. 1940–1967 m. – Ryga, 1968.
Kiaupa z., Miaesalu A., Pajur A. straube G. Baltijos šalių istorija. –
„Avita“, 1999.
Petrov B. n. Pabaltijo karinės formuotės prieš prasidedant Didžiajam tėvynės
karui ir jo pradžioje // Karinis istorinis archyvas. – 10 leid. – M., 2000.
363