Karo archyvas. T. XXII. - Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo ...
Karo archyvas. T. XXII. - Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo ... Karo archyvas. T. XXII. - Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo ...
Įvadas karas ir taika radvilų Biržų kunigaikštystėje Xvi a. paBaigoje – Xvii a. viduryje Deimantas KARVELIS Vilniaus pedagoginis universitetas, Lietuvos istorijos katedra naujųjų amžių Lietuvos karybos istoriografija gali pasigirti daugeliu darbų, nagrinėjančių xVI–xVII a. LDK karus, etmonų vaidmenį juose, atskirus žymesnius mūšius, pašauktinių prievolių veikimą, diplomatiją ir pan. Tačiau stinga tyrinėjimų, analizuojančių karo įtaką pačiai to meto visuomenei, ypač vietinei. šiame tekste vienos konkrečios ordinacinės valdos Radvilų Biržų kunigaikštystės (toliau–BK), gyvavusios 1547–1811 m., pavyzdžiu, remiantis gausiais iki šiol istoriografijoje nenaudotais archyviniais šaltiniais 1 , liečiami klausimai, iki šiol mokslinėje literatūroje nagrinėti menkai arba išvis nenagrinėti, potencialiai praplečiantys karybos istorikos problemų klausimyną. Galbūt per daug pretenzingai tolstojiškai suformuluotu straipsnio pavadinimu tiesiog siekiama nukreipti skaitytojo akis į sunkiai šaltiniuose apčiuopiamą, tačiau labai įdomų aspektą – lokalinės dvaro visuomenės egzistenciją karo ir taikos metu, kurias savo ruožtu naujaisiais amžiais taip pat ne visuomet įmanoma radikaliai atskirti. Be abejo, šis tekstas nepretenduoja į visų šaltiniuose atspindimų klausimų pristatymą, bet konkrečiai apima tuos, apie kuriuos istoriografija gali pasakyti mažiausiai: xVI–xVII a. privačios didikų kariuomenės komplektavimas, dalyvavimas karo veiksmuose; bastioninių pilių karinis funkcionalumas; svetimšalių karininkų vaidmuo LDK karinėse pajėgose; dvaro visuomenės elgsena karo metu; xVII a. pradžios švedmečio empirika šiaurės Lietuvoje ir pan. Tekstu iš dalies siekiama parodyti, jog istorinių šaltinių empirika atskirais atvejais leidžia atskleisti xVI–xVII a. lokalios karo istorijos puslapius. Kadangi pasirinkta konkreti Radvilų valda – Biržų kunigaikštystė, galima 1 ypač informatyviais laikytini radvilų giminės fondas vyriausiajame senųjų aktų archyve varšuvoje bei radvilų dvaro dokumentai, saugomi a. dubrovskio kolekcijoje rusijos mokslų akademijos bibliotekoje peterburge. 4
KARAS IR TAIKA RADVILŲ BIRŽŲ KUNIGAIKŠTYSTĖJE XVI A. PABAIGOJE – XVII A. VIDURYJE buvo pasitelkti tik vadinamąją „biržietiškąją“ lenkų ir lietuvių istoriografiją, teikiančią informacijos apie Biržų–Dubingių šakos Radvilas, Biržų pilį. Joje teko ieškoti nedidelių epizodų karybos tematika. Tarp tyrinėjimų išsiskiria s. Pinkaus darbai, pateikiantys detalią, plačiai archyvine medžiaga dokumentuotą pilies statybos ir restauravimo istoriją 2 . svarbu tai, jog Pinkui, skirtingai nei kitiems anksčiau apie Biržų pilį rašiusiems autoriams 3 , labiau rūpėjo ne pilies architektūriniai ir urbanistiniai dalykai, bet ją kūrę, statę, joje gyvenę žmonės – lokali visuomenė. Iš lenkų istorikų šiuo pavyzdžiu pasekė T. Vasilevskis, pirminių šaltinių duomenimis paryškinęs Pinkaus nagrinėtą pilies restauracijos istoriją xVII a. pirmoje pusėje 4 , bei H. Visneris, remdamasis Radvilų korespondencija, rašęs apie pilies statybinius darbus xVII a. pradžioje 5 . nemažai dėmesio Biržų pilies statybos istorijai kitų valstybės tvirtovių kontekste skirta monumentalioje B. Dybašio monografijoje 6 . Autorius Radvilų Biržų ir slucko pilis pasirinko kaip klasikinius privačios fortifikacijos pavyzdžius. Vertingi studijos epizodai, pateikiantys Biržų pilies statybos xVII a. pirmoje pusėje socialinį kontekstą (didiko iniciatyvos, lokalios visuomenės vaidmens apibūdinimas). M. Jučo darbe, nagrinėjančiame ne tik pilies, bet ir svarbių miesto komunikacinių struktūrų (rotušės, mokyklos, gatvių tinklo, gynybinės sienos) raidą, pateikiama naujos šaltinių medžiagos apie xVI–xVII a. vidurio laikotarpį 7 . Paminėtini I. švereikaitės ir n. Kitkausko darbai. Pirmasis skirtas pilies statybos ir egzistencijos istorijai 1586–1704 m. 8 , antrasis – pilies olandiškojo fortifikacinių elementų atspindžiams 1640–1669 m. 9 Tiesa, pastarajame darbe autorius iš esmės remiasi xVII a. antrosios pusės ir xVIII a. medžiaga bei archeologinių tyrinėjimų duomenimis, todėl temos atskleidimas iki 1655 m. nėra didelis. nedidelis A. Baublio straipsnis reprezentuoja mėginimą 2 pinkus s., Biržų pilis, Lietuvos pilys, Vilnius, 1971, p. 245-276; idem, Biržų pilis, vilnius, 1986. Ciechanowiecki a., Z dziejów budowy zamku w Birzach, Kwartalnik Architektury i Urbanistyki, 1959, t. 4, Z. 1-2, s. 43-66. 4 Wasilewski t., Budowa zamku i rezydencji radziwiłłów w Birżach w latach 1586-1654, Podlug nieba i zwyczaju polskiego, Warszawa, 1988, s. 263-272. 5 Wisner H., Wojsko litewskie i połowy Xvii wieku,cz. ii, Studia i Materiały do Historii Wosjkowości, t. XX, 1976, s. 14-20. 6 dybaś B., Fortece Rzeczypospolitej. Studium z dziejów budowy fortyfikacji stałych w państwie polskolitewskim w XVII wieku, toruń, 1998. 7 jučas m, kai kurie Biržų pilies ir senamiesčio istorijos metmenys, Architektūros paminklai, 1972, t. 2, p. 28-45. 8 švereikaitė i., Biržų pilis Xvi a. pab.–Xviii a. pr., (diplomis darbas; vad. e. gudavičius), vilnius, 1978, VUB RS, f. 85, b. 1985, l. 1-77. 9 kitkauskas n., Biržų antrosios pilies pylimai, fosa, redutas, tiltas, Architektūros paminklai, 1975, t. iii, p. 136-156. 5
- Page 1 and 2: GENEROLO JONO ŽEMAIČIO LIETUVOS K
- Page 3 and 4: TURINYS Baltų karyBos ankstyvajame
- Page 5 and 6: Baltų karyBos ankstyvajame geleži
- Page 7 and 8: BALTŲ KARYBOS ANKSTYVAJAME GELEŽI
- Page 9 and 10: BALTŲ KARYBOS ANKSTYVAJAME GELEŽI
- Page 11 and 12: BALTŲ KARYBOS ANKSTYVAJAME GELEŽI
- Page 13 and 14: BALTŲ KARYBOS ANKSTYVAJAME GELEŽI
- Page 15 and 16: BALTŲ KARYBOS ANKSTYVAJAME GELEŽI
- Page 17 and 18: BALTŲ KARYBOS ANKSTYVAJAME GELEŽI
- Page 19 and 20: BALTŲ KARYBOS ANKSTYVAJAME GELEŽI
- Page 21 and 22: BALTŲ KARYBOS ANKSTYVAJAME GELEŽI
- Page 23 and 24: BALTŲ KARYBOS ANKSTYVAJAME GELEŽI
- Page 25 and 26: BALTŲ KARYBOS ANKSTYVAJAME GELEŽI
- Page 27 and 28: BALTŲ KARYBOS ANKSTYVAJAME GELEŽI
- Page 29 and 30: BALTŲ KARYBOS ANKSTYVAJAME GELEŽI
- Page 31 and 32: BALTŲ KARYBOS ANKSTYVAJAME GELEŽI
- Page 33: BALTŲ KARYBOS ANKSTYVAJAME GELEŽI
- Page 37 and 38: KARAS IR TAIKA RADVILŲ BIRŽŲ KUN
- Page 39 and 40: KARAS IR TAIKA RADVILŲ BIRŽŲ KUN
- Page 41 and 42: KARAS IR TAIKA RADVILŲ BIRŽŲ KUN
- Page 43 and 44: KARAS IR TAIKA RADVILŲ BIRŽŲ KUN
- Page 45 and 46: KARAS IR TAIKA RADVILŲ BIRŽŲ KUN
- Page 47 and 48: KARAS IR TAIKA RADVILŲ BIRŽŲ KUN
- Page 49 and 50: KARAS IR TAIKA RADVILŲ BIRŽŲ KUN
- Page 51 and 52: KARAS IR TAIKA RADVILŲ BIRŽŲ KUN
- Page 53 and 54: KARAS IR TAIKA RADVILŲ BIRŽŲ KUN
- Page 55 and 56: KARAS IR TAIKA RADVILŲ BIRŽŲ KUN
- Page 57 and 58: KARAS IR TAIKA RADVILŲ BIRŽŲ KUN
- Page 59 and 60: KARAS IR TAIKA RADVILŲ BIRŽŲ KUN
- Page 61 and 62: KARAS IR TAIKA RADVILŲ BIRŽŲ KUN
- Page 63 and 64: KARAS IR TAIKA RADVILŲ BIRŽŲ KUN
- Page 65 and 66: KARAS IR TAIKA RADVILŲ BIRŽŲ KUN
- Page 67 and 68: KARAS IR TAIKA RADVILŲ BIRŽŲ KUN
- Page 69 and 70: KARAS IR TAIKA RADVILŲ BIRŽŲ KUN
- Page 71 and 72: KARAS IR TAIKA RADVILŲ BIRŽŲ KUN
- Page 73 and 74: KARAS IR TAIKA RADVILŲ BIRŽŲ KUN
- Page 75 and 76: KARAS IR TAIKA RADVILŲ BIRŽŲ KUN
- Page 77 and 78: KARAS IR TAIKA RADVILŲ BIRŽŲ KUN
- Page 79 and 80: KARAS IR TAIKA RADVILŲ BIRŽŲ KUN
- Page 81 and 82: KARAS IR TAIKA RADVILŲ BIRŽŲ KUN
- Page 83 and 84: KARAS IR TAIKA RADVILŲ BIRŽŲ KUN
KARAS IR TAIKA RADVILŲ BIRŽŲ KUNIGAIKŠTYSTĖJE XVI A. PABAIGOJE – XVII A. VIDURYJE<br />
buvo pasitelkti tik vadinamąją „biržietiškąją“ lenkų ir lietuvių istoriografiją, teikiančią<br />
informacijos apie Biržų–Dubingių šakos Radvilas, Biržų pilį. Joje teko<br />
ieškoti nedidelių epizodų karybos tematika. Tarp tyrinėjimų išsiskiria s. Pinkaus<br />
darbai, pateikiantys detalią, plačiai archyvine medžiaga dokumentuotą pilies statybos<br />
ir restauravimo istoriją 2 . svarbu tai, jog Pinkui, skirtingai nei kitiems anksčiau<br />
apie Biržų pilį rašiusiems autoriams 3 , labiau rūpėjo ne pilies architektūriniai<br />
ir urbanistiniai dalykai, bet ją kūrę, statę, joje gyvenę žmonės – lokali visuomenė.<br />
Iš lenkų istorikų šiuo pavyzdžiu pasekė T. Vasilevskis, pirminių šaltinių duomenimis<br />
paryškinęs Pinkaus nagrinėtą pilies restauracijos istoriją xVII a. pirmoje<br />
pusėje 4 , bei H. Visneris, remdamasis Radvilų korespondencija, rašęs apie pilies<br />
statybinius darbus xVII a. pradžioje 5 . nemažai dėmesio Biržų pilies statybos<br />
istorijai kitų valstybės tvirtovių kontekste skirta monumentalioje B. Dybašio monografijoje<br />
6 . Autorius Radvilų Biržų ir slucko pilis pasirinko kaip klasikinius<br />
privačios fortifikacijos pavyzdžius. Vertingi studijos epizodai, pateikiantys Biržų<br />
pilies statybos xVII a. pirmoje pusėje socialinį kontekstą (didiko iniciatyvos,<br />
lokalios visuomenės vaidmens apibūdinimas). M. Jučo darbe, nagrinėjančiame<br />
ne tik pilies, bet ir svarbių miesto komunikacinių struktūrų (rotušės, mokyklos,<br />
gatvių tinklo, gynybinės sienos) raidą, pateikiama naujos šaltinių medžiagos apie<br />
xVI–xVII a. vidurio laikotarpį 7 . Paminėtini I. švereikaitės ir n. Kitkausko darbai.<br />
Pirmasis skirtas pilies statybos ir egzistencijos istorijai 1586–1704 m. 8 , antrasis<br />
– pilies olandiškojo fortifikacinių elementų atspindžiams 1640–1669 m. 9 Tiesa,<br />
pastarajame darbe autorius iš esmės remiasi xVII a. antrosios pusės ir xVIII<br />
a. medžiaga bei archeologinių tyrinėjimų duomenimis, todėl temos atskleidimas<br />
iki 1655 m. nėra didelis. nedidelis A. Baublio straipsnis reprezentuoja mėginimą<br />
2<br />
pinkus s., Biržų pilis, <strong>Lietuvos</strong> pilys, Vilnius, 1971, p. 245-276; idem, Biržų pilis, vilnius, 1986.<br />
Ciechanowiecki a., Z dziejów budowy zamku w Birzach, Kwartalnik Architektury i Urbanistyki, 1959,<br />
t. 4, Z. 1-2, s. 43-66.<br />
4<br />
Wasilewski t., Budowa zamku i rezydencji radziwiłłów w Birżach w latach 1586-1654, Podlug nieba<br />
i zwyczaju polskiego, Warszawa, 1988, s. 263-272.<br />
5<br />
Wisner H., Wojsko litewskie i połowy Xvii wieku,cz. ii, Studia i Materiały do Historii Wosjkowości,<br />
t. XX, 1976, s. 14-20.<br />
6<br />
dybaś B., Fortece Rzeczypospolitej. Studium z dziejów budowy fortyfikacji stałych w państwie polskolitewskim<br />
w XVII wieku, toruń, 1998.<br />
7<br />
jučas m, kai kurie Biržų pilies ir senamiesčio istorijos metmenys, Architektūros paminklai, 1972, t.<br />
2, p. 28-45.<br />
8<br />
švereikaitė i., Biržų pilis Xvi a. pab.–Xviii a. pr., (diplomis darbas; vad. e. gudavičius), vilnius,<br />
1978, VUB RS, f. 85, b. 1985, l. 1-77.<br />
9<br />
kitkauskas n., Biržų antrosios pilies pylimai, fosa, redutas, tiltas, Architektūros paminklai, 1975, t.<br />
iii, p. 136-156.<br />
5