Karo archyvas. T. XXII. - Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo ...

348
Dr. Rimantas ZIZAS
juo nebuvo supažindinta. Apie tai, kad divizijos buvę vadai nieko nežinojo apie
šį ir kitus su juo susijusius dokumentus, galima stipriai abejoti: kaip minėta, jis
užfiksuotas divizijos kovos veiksmų žurnale, apie jį žinojo net civiliai sovietiniai
Lietuvos pareigūnai sovietiniame užnugaryje 126 .
Divizijos veteranai savo pareiškime rašė, kad tas dokumentas juos nustebino ir
įžeidė, jo turinį vertino kaip divizijos karių šmeižtą, iškreipti ir sugalvoti faktai apie
dalių ir dalinių dezertyravimą iš kovos lauko, pasitraukimą iš nagorno. Kaip visiškai
išgalvotą faktą jie vertino 156 šP 3–iojo bataliono pasitraukimą iš fronto ir jo vado
nuteisimą sušaudyti. (Beje, įdomu pažymėti, kad 16 LšD karys, sssR didvyris G. užpolis
savo atsiminimų knygoje, išleistoje 1997 m. Izraelyje, šį faktą mini kaip tikrą.)
„Pagrindinę dalį jos /divizijos – R. z./ karių, politinių darbuotojų ir vadų
sudarė komunistai ir komjaunuoliai, kovoję už komunistų partijos reikalą buržuazinėje
Lietuvoje, pogrindininkai, jaunos Tarybų valdžios aktyvistai 1940–1941
m. ir kiti asmenys, savanoriškai išėję į Tarybinę armiją ginti Tarybų valdžios nuo
vokiškųjų grobikų. Argi jie kalti, kad 48–osios armijos vadovybė juos pasiuntė
į mūšį be artilerijos parengties, be tankų, be zenitinės priedangos, be maisto ir
šaudmenų ir kad jie, nepralaužę parengtos priešo gynybos, vyriškai mirė sniegeo
esant 20 laipsnių šalčiui“, – piktinosi divizijos veteranai. Jų nuomone, 48–osios
armijos vadovybė dėl nepavykusio puolimo visą kaltę stengėsi suversti 16 LšD.
Divizijos veteranų tvirtinimu, nė vienas 48–osios armijos štabo grasinimas
nebuvo realizuotas, niekas nebuvo atiduotas teismui, pasiųstas į drausmės batalioną.
Divizijoje kaltų nerasta 127 .
Tik f. Žemaitis, tarpininkaujant ir reikalaujant 48–osios armijos vadovybei,
buvo pašalintas iš 16 LšD vado pareigų, atleistas iš pareigų ir užnugario tarnybos
viršininkas plk. Gudelis 128 . Divizijos vadu paskirtas gen. mjr. Vl. Karvelis.
126
antai r. šarmaitis rašė apie fronto štabo vadovybės telegramą, kuri „apjuodino” 16 lšd. jis aiškino,
kad štabe dirbo žmogus, nekenčią „pabaltijo žmonių”, nes „dėl kažko“ 1940–1941 m. buvo ten
nukentėjęs, žr. r šarmaičio dienoraštį, lya, f. 17635, ap. 1, b. 12, l. 81 (i. susaikovas buvo pabaltijo
ypatingosios karo apygardos vado pavaduotojas – r. Z); j. paleckio fonde yra jo rašyto dokumento
juodraštis, jame minima armijos štabo telegrama, pasirašyta gen. plk. m. reiterio ir gen. mjr. i. susaikovo.
su šia telegrama buvo supažindinti visi divizijos vadai iki kuopos vadų. dokumente teigiama,
kad vėliau pokalbiuose su a. sniečkumi ir j. paleckiu i. susaikovas esą pripažinęs, kad jis neįsigilino į
aplinkybes, pripažino divizijos karių narsą, telegrama esą tik siekęs paskatinti divizijos vadą F. žemaitį
„atviram pokalbiui“ ir kt., žr. f. 17541, ap. 1, b. 13, l. 272.
127
lya, f. 3377, ap. 58, b. 808, l. 2–5.
128
48–osios armijos vadovybė F. žemaičiui pateikė daugybę kaltinimų ir priekaištų. Be karinės kompetencijos
dalykų, jis kaltintas būdo minkštumu, silpnu reiklumu pavaldiniams, nekritiškumu, neryžtingumu
ir t. t., žr.: 48–osios armijos vadovybės 1943 m balandžio 3 d. rašytinis pareiškimas apie
gen. mjr. F. žemaitį–Baltušį Centrinio fronto karo tarybai, ten pat, l. 9–10.