Karo archyvas. T. XXII. - Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo ...

0
Dr. Rimantas ZIZAS
Vasario 28 d. divizijos kovos veiksmų aprašyme pažymėta: Vasario 28
d. divizijos vadas su savo grupe, pulkų bei padalinių vadai vykdė vietovės
rekognuoskuotę 88 ir organizavo kariuomenės sąveiką vietovėje. Divizijos vadas ir
artilerijos viršininkas su raportais apie rekognoskuotės ir sąveikos organizavimo
rezultatus 15 val. turėjo atvykti į Petrovskį į 48–osios armijos vadavietę?– R.z.
Vasario 28 d. nuostoliai – 341 žmogus 89 .
16 LšD kovos veiksmų žurnale pažymėta, kad vasario 28 d. baigėsi pirmasis
divizijos mūšių etapas 90 . Divizija per tą laiką (iki vasario pabaigos) neteko 2721,
daug ginkluotės ir kito materialinio turto, kuris paliktas nagorno, choroševskio,
sandrovkos ir aukštumos 242.7 prieigose. šios aukštumos laikinas užėmimas
buvo vienintelė divizijos kovinė sėkmė.
Kovo 1 d. divizija jokių kovos veiksmų nevykdė. Kariai stiprino užimamų
pozicijų gynybą. Buvo stebimas priešas ir jo užimama teritorija. naujose pozicijose
bandomuosius šaudymus atliko artilerija. Vokiečiai visą dieną iš artilerijos ir
minosvaidžių apšaudė 167 ir 249 šP, kurie buvo išeities pozicijose puolimui.
Kovo 1 d. nuostoliai – 15 žmonių 91 .
Kovo 2 d. divizija kovos veiksmų nevykdė. Kai kurie batalionai keisti
poilsiui: 249 šP – 1–ąjį batalioną pakeitė 3–asis batalionas; 167 šP – 2–ąjį
batalioną pakeitė 1–ojo bataliono dvi kuopos.
Kovo 2 d. nuostoliai – 12 žmonių 92 .
Kovo 2 d. vakare divizija gavo kovinį įsakymą pulti, divizijos vadas
parengė kovinį įsakymą. Tačiau netrukus, 21.00 val., iš 48–osios armijos štabo
gauta šifruotė įvykdyti žvalgybą mūšiu (iki bataliono dydžio jėgoms), turint
tikslą užimti aukštumą 235.0 ir paimti belaisvių. Puolimui vykstant sėkmingai
– užimti aukštumą „Jaico“ („Kiaušinis“), o visai divizijai – pasiekti neručio upės
ribą ir joje įsitvirtinti.
Žvalgybą mūšiu vykdė 249 šP 2–asis batalionas. Kovo 3 d., 6.30 val., jis puolė
235.0 aukštumą. 12.00 val. 6–oji kuopa, vėliau ir didesnės bataliono jėgos, įsiveržė
88
rekognuoskuotė (išžvalgymas) – regimasis priešo pozicijų ir vietovės išstudijavimas. išžvalgoma
rengiant kovos veiksmus, kariuomenės judėjimą ir išdėstymą, parenkant išdėstymo vietas, vadavietes
ir kt.vadas asmeniškai vykdo išžvalgymą patikslinti pagal žemėlapį priimamam ar priimtam operacijos
(mūšio) vykdymo sprendimui ir kt.,žr.: a. smetona, karybos žodynas, vilnius, 1995, p. 100.
89
ten pat, l. 18.
90
ten pat; 16 lšd vado plk. a. urbšo ir štabo viršininko rakovo 1944 m. spalio 24 d. pasirašyta
trumpa charakteristika, sssr gynybos ministerijos archyvas, f. 1079, ap. 1, b. 1, l. 4.
91
16 lšd kovos veiksmai nuo 1943 m. kovo 1d. vientisai atsispindi kitame išraše iš jos kovos veiksmų
žurnalo, žr.,lya, f. 3377, ap. 58, b. 262, l. 19.
92
ten pat, l. 19.