Karo archyvas. T. XXII. - Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo ...

22
Dr. Rimantas ZIZAS
nešimas, kad tą dieną armija pradės puolimą, divizijos užduotys nepasikeitusios,
artilerijos paruošimo pradžia 11.30 val., atakos pradžia 12.00 val., vėliau ji atidėta
iki 14.00 val. ir galiausiai nukelta į vasario 23 d. rytą.
Divizijai įsakyta per tą laiką komplektuoti, rinkti atsilikusius padalinius,
rūpintis šaudmenų, maisto ir pašarų papildymu. Atidėliojant puolimo laiką, visą
dieną divizijos pulkai buvo išeities puolimui pozicijose. Vokiečiai stipria kryžmine
minosvaidžių ir artilerijos ugnimi iš sergejevkos ir choroševskio rajonų, kaip pasakyta
divizijos kovos veiksmų žurnale, „naikino“ 167 ir 156 šP kovines rikiuotes.
Atsakomoji ugnis dėl sviedinių trūkumo buvo labai silpna. Apie 11 val. iš pradžių
9, vėliau 10 vokiečių lėktuvų atliko apie 10 antskrydžių virš abiejų pulkų pozicijų
ir vakarinės Aleksejevkos dalies, jie mėtė bombas ir šaudė kulkosvaidžiais: vokiečių
lakūnai skraidė drąsiai, „skutamaisiais“ skrydžiais. Armijos pavaldumo zenitinės
artilerijos nebuvo, šauliai „nedrąsiai“ šaudė iš šautuvų ir kulkosvaidžių.
16 LšD artilerija toliau lėtai telkėsi Aleksejevkos apylinkėse. Per visą vasario
22 d. iš viso buvo iššauti 58 sviediniai 68 .
Apie katastrofiškai nesėkmingą divizijos kovų pradžią prie Aleksejevkos
byloja ne tik kovos veiksmų žurnalas. 167 šP vadas pplk. V. Motieka dokumente
„Mūšio nagorno rajone aprašymas“ pažymėjo, kad jo pulko kariai visą vasario
21d. praleido išeities pozicijose atvirame lauke, pusiau apsikasę sniege, vokiečių
apšaudomi iš minosvaidžių. Vakare divizijos vado įsakymu pulkas turėjo priartėti
per 600–700 m. iki vokiečių priešakinų gynybos linijų. 167 šP 1 ir 2 kuopos
pavėlavo įvykdyti šį įsakymą ir jį vykdydamos artėjo prie vokiečių pozicijų vasario
22 d., jau prašvitus.
V. Motieka mini įdomią detalę: tuo metu iš pulko stebėjimo punkto buvo
matyti, kad vokiečiai pradėjo atitraukti savo prieštankinius pabūklus, jo nuomone,
„galbūt, turėdami tikslą vilioti mūsų padalinius judėti į priekį ir įtraukti juos
į ugnies maišą“. Jis raportavo apie tokius priešo veiksmus divizijos vadui ir gavo
iš jo įsakymą toliau išeities puolimui pozicijų nepulti, dviejų kuopų jėgomis vesti
žvalgybą mūšiu. Ją vykdė 1 ir 5 kuopos.
V. Motiekos liudijimu, vasario 22 d. ypač didelių nuostolių patyrė 167 šP
1–asis batalionas, netekęs daugiau kaip 50 proc. karių, žuvo ir šio bataliono
vadas bei jo pavaduotojas. Iš viso vasario 21–22 d. 167 šP neteko 235 karių. Vasario
22 d. temstant divizijos vado įsakymu pulkas atitrauktas į išeities pozicijas,
į aukštumos 250.2 rajoną 69 .
68
ten pat, l. 6–7.
69
167 šp vado v. motiekos 1943 m. kovo 5 d.„mūšių nagorno rajone aprašymas“, ten pat, f. 3377,
ap. 58, b.262, l. 38–40.