Karo archyvas. T. XXII. - Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo ...

RAUDONOSIOS ARMIJOS 16–OJI LIETUVIŠKOJI ŠAULIŲ DIVIZIJA: KELIAS NUO
SUFORMAVIMO IKI KATASTROFOS PRIE ALEKSEJEVKOS (1941 – 1943 M. VASARIS – KOVAS)
mūšių rezultatus, atrodytų, nepelnyta, neadekvati divizijos karių „kaltei“ dėl to,
kas įvyko, kritika ir vertinimas.
sovietinėje istoriografijoje lietuviškosios divizijos mūšių prie Aleksejevkos
eiga, tikrieji rezultatai, priežastys ir aplinkybės iš esmės liko nutylėti, į šiuos
dalykus nebuvo gilinamasi, jie paminėti tik bendromis, trafaretinėmis frazėmis,
dažnai iškreiptai, pagražintai. Todėl remdamiesi oficialiais divizijos kovos veiksmų
dokumentais pabandykime divizijos mūšių prie Aleksejevkos eigą, įvykius
ir faktus atskleisti nuosekliai chronologiškai, pažvelgti į divizijos patirtos nesėkmės
tikrąsias priežastis ir aplinkybes.
1943 m. vasario 18 d. 48–osios armijos vadas išsikvietė gen. mjr. f. Žemaitį
ir jam iškėlė tokią kovos užduotį: 16 LšD kartu su priskirtomis dalimis (543
prieštankiniu pulku, 1007 lengvuoju artilerijos pulku, 324 reaktyvinių minosvaidžių
(„Katiušų“) daliniu iki vasario 19 d. ryto susitelkti Aleksejevkos, zolotoj
Rog, Troickio, Protasovo kaimų apylinkėse.
Vykdydamas gautą armijos vado įsakymą ir vadovaudamasis gauta iš jo
informacija apie padėtį kovos veiksmų rajone (apie tai, kad „priešas sumuštas
ankstesniuose mūšiuose ir priešinasi tik atskiruose pasipriešinimo punktuose“),
divizijos vadas įsakė į puolimo susitelkimo rajoną žygiuoti dviem maršrutais:
167 šP iki vasario 19 d. 7.00 val. ryto susitelkti Aleksejevkos kaimo šiaurinėje ir
vidurinėje dalyje, 156 šP – Protasovo ir Troickio apylinkėse, 249 šP – Aleksejevkos
pietinėje dalyje ir zolotoj Rog apylinkėse.
Kaip matyti iš divizijos kovos veiksmų žurnalo, toks įsakymas nebuvo realus,
divizijos pulkai ir kiti daliniai nesugebėjo laiku pasiekti nurodytų susitelkimo
rajonų, ypač vėlavo 156 ir 167 šP. nebuvo kelių, žmonės ir arkliai pavargo,
teko sustoti poilsio, žmonėms ir arkliams nebuvo maisto ir pašarų. naktį divizijos
kolonoms judėti į priekį trukdė sniege įstrigusios automobilių kolonos ir
pūga. Visas transportas, divizijos, jai priskirta sustiprinimo artilerija dėl gilaus
sniego (pusnynų) ir degalų stokos atsiliko. Divizijos maršas nuo Pokrovskojės
iki Aleksejevkos vyko giedrą /vasario 19/ dieną. Divizijos kolonos judėjimą visą
dieną stebėjo ir apšaudė vokiečių žvalgybinis lėktuvas, tačiau nuostolių nebuvo.
Tuo tarpu iš 48–osios armijos štabo buvo gaunami įsakymai, tačiau jie
buvo nevykdomi: vasario 18 d. vėlai vakare atėjo įsakymas iki vasario 19 d.
12.00 val. išskleisti vieną pulką puolimui kartu su 143 ir 6 gvardijos šaulių divizijomis;
divizijai kartu su priskirtomis dalimis įsakyta iki vasario 20 d. 1.00 val.
būti pasiruošusioms zmijevkos ruože pulti bendra oriolo kryptimi. Vasario 19 d.
rytą divizijai įsakyta „dienos metu toliau Aleksejevkos nesirodyti“, į mūšį stoti
tik vokiečiams priartėjus prie Aleksejevkos, kautis „vienu pulku ir technika“.
319