Karo archyvas. T. XXII. - Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo ...

316
Dr. Rimantas ZIZAS
gailėjosi pasitraukę į sovietų sąjungą, nenorėjo kariauti, prasitardavo apie ketinimus
progai pasitaikius perbėgti pas vokiečius, kritikavo sovietinės santvarkos
negeroves ir kt. 55
Kartais į sovietų sąjungą pasitraukusius Lietuvos gyventojus buvo žvelgiama
kaip į „smulkiaburžuazinės“ ideologijos skleidėjus 56 .
Tikrą politinę padėtį divizijoje atspindi archyvinių šaltinių medžiaga apie dezertyravusius
karius. K. Preikšas 1942 m. kovo 31 d. laiške A. sniečkui rašė apie
„naują nemalonų“ įvykį divizijoje: iš 167 šP dezertyravo Joselis nachimavičius,
fotografas iš šiaulių, kitame, gegužės 9 d., laiške dezertyravimą iš divizijos jis vadino
„nesiliaujančiu blogiu“: dezertyrų jau 21 (iš jų 15 Lietuvos ssR piliečiai) 57 .
1942 m. spalio 30 d. „Lietuvos ssR piliečių dezertyrų ir 16–osios lietuviškosios
šaulių divizijos Karo tribunolo nuteistųjų sąraše“ – 118 kariai. Kitame, – iki 1942 m.
spalio pabaigos Karo tribunolo „realiai nuteistų karių“ sąraše, – 72 žmonės 58 .
Per 1943 m. pirmąjį pusmetį iš 16 LšD dezertyravo apie 40 karių 59 .
Divizijos karių politines nuotaikas ir padėtį divizijoje atspindi ne tik dezertyrų,
įvairiomis bausmėmis nubaustųjų sąrašai. Divizijos „Ypatingasis skyrius“
ir jo padaliniai prevenciškai sudarinėjo „politiškai nepatikimų“, „karių, kuriuos
reikia pašalinti“, ir kitaip pavadintus sąrašus. „156 šP jaunesniųjų vadų ir eilinių,
kuriuos reikia pašalinti, sąraše“, sudarytame 1942 m. rugpjūčio 9 d., įrašytos 29
karių pavardės, 1942 m. (tikslesnė data nenurodyta) 224 AP karių, kuriuos reikia
pašalinti sąraše – 14 pavardžių. Iš 148–osios atskirosios zenitinės artilerijos
55
apie tai galima pateikti daugybę pavyzdžių, kai kurie jų labai „pikantiški“. antai joniškėlio partorgas
adomas jurėnas (g. 1910 m.) labai nusivylęs tuo, ką pamatė sovietų sąjungoje kalbėjo: „dabar rusai
mūsų jau daugiau neapgaus. mes pamatėme, kas dedasi „tarybiniame rojuje“. nėra dėl ko mums kariauti“,
lya, f.1771, ap. 5, b. 56, l. 59; Buvę šakių apskrities aukšti sovietų valdžios pareigūnai „šmeižė“
sovietinę santvarką ir komunistų partiją, kuri juos lietuvoje apgaudinėjo. sovietų sąjungoje komunistų
partija mirusi – seni bolševikai sušaudyti, o šeimininkauja žulikai ir karjeristai. vienas buvęs Tiesos.
laikraščio žurnalistas neva kalbėjęs, kad geriau sėdėti „fašistiniame /lietuvos/ kalėjime“ negu dirbti
sovietų sąjungoje, ten pat, b. 55, l. 19. vienas 167–ojo šp karys 1942 m. po j. paleckio politinės paskaitos
divizijoje psreiškė, kad netiesa, jog vokiečiai dabar persekioja lietuvius, tiesa tai, kad j. paleckis
/1941 m./ lietuvius trėmė į sibirą, ten pat, ap.5, b. 56, l. 50. galima pateikti divizijos karių (lietuvių
ir žydų), buvusių komunistų, komunistinio („revoliucinio“) pogrindžio dalyvių daugybę pasisakymų,
kritikuojančių įvairias gyvenimo sovietų sąjungoje (ypač kolchozinės santvarkos) negeroves.
56
antai iš raudonosios armijos vyriausiosios politinės valdybos atvykęs pranešėjas 156–ojo šp politinių
vadovų susirinkime 1942 m. liepą nurodydamas politinio darbo divizijoje trūkumus pareiškė, kad
ne tik divizijos politiniai vadovai, bet net ir kai kurie lietuvos kp(b) Ck sekretoriai dar nėra atsikratę
„smulkiaburžuazinės“ galvosenos, žr.: v. niunkos 1942 m. liepos 10 d. laiškas a. sniečkui „apie kai
kuriuos faktus, patirtus lankant diviziją“, lya, f. 1771, ap. 5, b. 55, l. 33.
57
k. preikšo 1942 m. kovo 31 d.ir gegužės 9 d. laiškai a. sniečkui, ten pat, f. 1771, ap. 5, b. 46, l. 9, 38.
58
ten pat, b. 57, l. 14–17, 20–21.
59
16 lšd dezertyrų per 1943 m. pirmąjį pusmetį sąrašas, ten pat, ap. 6, b. 91, l. 10–11.