Karo archyvas. T. XXII. - Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo ...

RAUDONOSIOS ARMIJOS 16–OJI LIETUVIŠKOJI ŠAULIŲ DIVIZIJA: KELIAS NUO
SUFORMAVIMO IKI KATASTROFOS PRIE ALEKSEJEVKOS (1941 – 1943 M. VASARIS – KOVAS)
tas įsakymas išvykti į Briansko frontą, į generolo P. Romanenkos vadovaujamą
šio fronto kariuomenės 48–ąją armiją 46 .
Taigi ilgą laiką formuota 16 LšD buvo laikoma rezerve, kilnota iš armijos į
armiją, jos neskubėta mesti į mūšius. Kodėl? Turint galvoje K. Preikšo išdėstytus
faktus, galbūt kariniais ir politiniais sumetimais puoselėti planai suformuoti
dar didesnį lietuvišką junginį – korpusą. Tačiau galima kelti ir visai kitokio pobūdžio
klausimą – galbūt daug kartų diviziją tikrinusios komisijos matė jos kovinės
parengties nemažų trūkumų ir spragų, kita vertus, atsižvelgiant į divizijos nacionalinę
sudėtį, karių politines ir moralines nuotaikas, ja ne visiškai pasitikėta.
R. šarmaitis savo dienoraštyje 1942 m. spalio pabaigoje pažymėjo, kad iš Maskvos
atvažiavę tikrintojai generolai divizijos pasirengimą vertino „visiškai gerai“,
o vienas iš jų netgi pasakęs, kad jis dar nematęs taip gerai pasiruošusios divizijos.
Tačiau R. šarmaitis pažymėjo ir „kontrrevoliucines nuotaikas“ divizijoje: vienas seržantas
esą ruošęsis sušaudyti savo vadus ir pabėgti pas vokiečius, kitas karys mėginęs
kompromituoti komjaunuolius, pasitaikę ir dezertyrų. Jis pateikė įdomų faktą:
pasirodžius vokiečių lėktuvams, kažkas šaudė raketomis, esą dar neaišku, ar tai daro
lietuviškosios divizijos kariai, ar vokiečių agentai iš vietinių gyventojų 47 .
Vargu ar realiai galima kalbėti apie gerą 16 LšD karinį pasirengimą. J.
Dobrovolskas apie jį pateikia prieštaringus apibendrinamus duomenis: šaudymų
pratimai, taktikos užsiėmimai ir pratybos parodė, kad divizijos karių absoliuti
dauguma buvo gerai pasiruošusi mūšiams, tačiau nurodo, kad 1942 m. pabaigoje
divizijoje buvo (tik ) 1458 kariai, kurie buvo dalyvavę kovose fronte, 36 proc.
karių (eilinių – 42,8 proc.) buvo apskritai netarnavę kariuomenėje, 86,3 proc.
karių, prieš siunčiant juos į frontą, reikėjo specialiai parengti 48 .
Apie vieną divizijos karinės parengties patikrinimą, kurį 1942 m. gegužės
25 d. vykdė minėtasis Maskvos Karinės apygardos viršininkas Artemjevas,
laiške A. sniečkui rašė K. Preikšas. Jis pažymėjo, kad divizijoje rasta nemažai
trūkumų: geriau įvertinti tik jos karių gynybos pratimai, puolimas įvertintas „nekaip“
(šį žodį K. Preikšas pavartojo keletą kartų): kariai blogai atliko perbėgimų
pratimus, nemokėjo prisitaikyti prie vietovės (maskuotis?), „nekaip“ mokėjo
šliaužti, pulti kautynių rikiuote, „nekaip“ mėtė granatas į taikinius, „nekaip“ pasirodė
surengtame parade. Jo manymu, divizijos dalys pasirodė blogiau, negu iš
tikrųjų sugeba 49 .
46
lya, f. 17541, ap. 1, b. 13, l. 272.
47
r. šarmaičio dienoraštis, ten pat, f. 17635, ap. 1, b. 12, l. 28.
48
j. dobrovolskas, lietuviai kariai didžiojo tėvynės karo frontuose, p. 50, 59.
49 k. preikšo 1942 m. gegužės 26 d. laiškas a. sniečkui, lya, f. 1771, ap. 5, b. 46, l. 59–60.
313