Karo archyvas. T. XXII. - Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo ...

00
Dr. Rimantas ZIZAS
Kalbant apie lietuviško šaulių korpuso likučius, pažymėta, jog jų gausumas nėra
žinomas, esą jie išblaškyti įvairiose sąjungos vietose. stalinui priminta, kad lietuviškos
divizijos suformavimui 1941 m. rugsėjo 1 d. pritarė VKP(b) cK sekretoriai
Andrejevas ir ščerbakovas. „Galutiniam klausimo sprendimui Andrejevas „mus
nukreipė pas drg. Beriją“, bet „dėl neaiškių mums priežasčių drg. Berija delsia
spręsti šį klausimą“, – rašoma šiame laiške. A. sniečkus ir M. Gedvilas stalino
prašė teigiamai spręsti „lietuviškos karinės dalies“ sudarymo klausimą 20 .
Tačiau neskubėjo ir pats stalinas: iš jo sovietiniai Lietuvos vadovai negavo
jokių žinių, net nebuvo aišku, ar jų rašytas raštas (laiškas) pasiekė staliną. A.
sniečkus 1941 m. rugsėjo 30 d. raštu vėl kreipėsi į VKP(b) cK sekretorių A.
Andrejevą, aiškino jam, kad divizijos formavimo klausimą L. Berija uždelsė,
kad buvo kreiptasi ir į „draugą staliną“, tačiau ir iš jo jokio atsakymo negauta.
A. sniečkus prašė A. Andrejevo pagalbos paspartinti ant lietuviškos divizijos
kūrimo klausimo sprendimą.
1941 m. spalio 13 d. sovietiniai Lietuvos vadovai jau minėtu laišku kreipėsi
į L. Beriją. Jam priekaištauta: „Jūs žadėjote išspręsti šį klausimą, bet iki
šiol jis neišspręstas.“ Toliau sovietiniai Lietuvos vadovai L. Berijai aiškino, kad,
neišsprendžiant lietuviškos divizijos formavimo klausimo, lieka neaiški padėtis
Lietuvos ssR nKVD darbuotojų lageryje /Gorkyje – R. z./: esą padėtis jame
kasdien blogėjanti. nieko neveikimas, darbuotojų /milicininkų – R. z./ panaudojimas
ne pagal paskirtį gresiąs pasekmėmis, dalies jų demoralizavimusi.
„Manome, kad mes turime teisę gauti vienokį ar kitokį atsakymą į mūsų iškeltą
lietuviškos divizijos klausimą. Mes primygtinai prašome šį klausimą išspręsti
teigiamai“ 21 , – rašė L. Berijai sovietiniai Lietuvos vadovai.
sssR Valstybės gynimo komitetas 1941 m. lapkričio 13 d. priėmė nutarimą formuoti
Vidurinės Azijos, Kazachstano, Baškirijos, Kabardino–Balkarijos, Kalmukijos ir
Čečėnijos–Ingušijos sąjunginių ir autonominių respublikų nacionalinius junginius 22 . o
sovietinės vadovybės sprendimo lietuviško junginio steigimo klausimu vis nebuvo.
Kaip savo karo metų dienoraštyje rašė A. sniečkaus sekretorius R. šarmaitis
23 , Lietuvos KP(b) cK darbuotojas, 1941 m. lapkričio 16 d. (sekmadienį) į
20
lietuvos kp(b) Ck pirmojo sekretoriaus a. sniečkaus ir lietuvos ssr lkt pirmininko m. gedvilo
1941 m. rugsėjo 22 d. raštas „draugui j. v. stalinui“, ten pat, l. 9.
21
a. sniečkaus 1941 m. rugsėjo 30 d. raštas vkp(b) Ck sekretoriui a. andrejevui, ten pat, l. 10; a.
sniečkaus ir m. gedvilo 1941 m. spalio 13 d. raštas l. Berijai, ten pat, l. 11.
22
Н. А.Кирсанов, В боевом строю народов–братьев, с. 61.
2
r. šarmaitis, sunkiais didžiojo tėvynės karo metais (1941–1944): dienoraštis (neskelbtas
rankraštis), lya, f. 17635 (r. šarmaičio fondas), ap. 1, b. 12, l. 7–8.