Karo archyvas. T. XXII. - Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo ...

RAUDONOSIOS ARMIJOS 16–OJI LIETUVIŠKOJI ŠAULIŲ DIVIZIJA: KELIAS NUO
SUFORMAVIMO IKI KATASTROFOS PRIE ALEKSEJEVKOS (1941 – 1943 M. VASARIS – KOVAS)
Liaudies komisarų tarybos (LKT) pirmininko M. Gedvilo rašto L. Berijai, šis A.
sniečkų (galbūt, dar ką nors iš sovietinių Lietuvos vadovų, tikėtina, A. Guzevičių)
priėmė rugsėjo 14 d. L. Berija pažadėjo spręsti lietuviškos divizijos formavimo
klausimą 18 .
Apie įvykusį susitikimą pas L. Beriją bylotų ir kitas A. sniečkaus ir Lietuvos
ssR nKVD komisaro A. Guzevičiaus 1941 m. rugsėjo 15 d. jam rašytas
raštas, kuriame buvo plačiai pagrindžiamas lietuviškos šaulių divizijos steigimo
būtinumas ir politinis tikslingumas: mobilizacija Lietuvoje karo pradžioje nespėta
įvykdyti, šaukiamojo amžiaus evakuotieji iš Lietuvos iki šiol neįtraukti į
Raudonosios armijos gretas, Lietuvos komunistų partijos, komjaunimo ir tarybų
valdžios aktyvistai išblaškyti daugelyje sovietų sąjungos sričių, savo laiškuose
jie esą teisėtai reikalauja įtraukti juos į šalies aktyvią gynybą, evakuotų Lietuvos
ssR gyventojų siekių ignoravimas, jų nevisavertis panaudojimas vietose, o kartais
ir reiškiamas jiems nepasitikėjimas keliąs jų nepasitenkinimą.
Lietuvos ssR piliečių įtraukimas į Raudonąją armiją galimas dviem būdais
– pagal bendrąją tvarką arba suformuojant „specialią diviziją“ iš Tarybų Lietuvos
gyventojų (lietuvių, žydų, rusų ir netgi asmenų, laikinai dirbusių Lietuvoje).
„Mes pasisakome už lietuviškos divizijos organizavimą“, – pabrėžiama rašte.
A. sniečkaus ir A. Guzevičiaus siūlymu, divizija turėjo būti suformuota iš
trijų pagrindinių žmonių grupių (rašte pateikti apytiksliai jų kontingentai): a) buvusio
lietuviško korpuso likučių (kiek jų buvo, duomenų neturėta, tik pažymėta,
kad jie išblaškyti, o kursuose prie Maskvos yra 50–60 buvusio korpuso vadų); b)
evakuotų Lietuvos gyventojų, tinkamų karinei tarnybai (netiksliais duomenimis,
3200 žmonių); c) Lietuvos ssR nKVD milicijos darbuotojų (1100 žmonių). Be
to, pažymėta, kad yra Vilniaus pėstininkų karo mokyklos 200 kursantų ir 100
žmonių, besimokiusių politiniuose kursuose Vilniuje. Įdomu pažymėti, kad, nepaisant
greitai besikeitusios karinės padėties, siūlyta suformuotą diviziją panaudoti
Lietuvos teritorijos prieigose ir pačioje Lietuvoje 19 .
Kadangi lietuviškos divizijos formavimo klausimu iš L. Berijos, matyt, nesulaukta
tvirtų garantijų, sovietiniai Lietuvos vadovai nutarė kreiptis ir į patį staliną.
A. sniečkaus ir Lietuvos ssR Liaudies komisarų tarybos (LKT) pirmininko
M. Gedvilo raštas stalinui datuotas 1941 m. rugsėjo 22 d. data. stalinui trumpai
nurodyti kontingentai (šaltiniai), iš kurių būtų galima sudaryti lietuvišką diviziją.
18
a. sniečkaus ir m. gedvilo 1941 m. spalio 13 d. raštas l. Berijai, ten pat, b. 170, l. 11.
19
lietuvos kp(b) Ck pirmojo sekretoriaus a. sniečkaus ir lietuvos ssr nkvd komisaro a.
guzevičiaus 1941 m. rugsėjo 15 d. raštas sssr nkvd generaliniam komisarui, valstybės gynimo
komiteto nariui l. Berijai, ten pat, l. 5–6.
299