Karo archyvas. T. XXII. - Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo ...

298
Dr. Rimantas ZIZAS
tojų, lietuvių, pasiųstų į nKVD mokyklą Maskvoje (apie 150 žmonių); c) iš lietuviškojo
korpuso atskirų dalių, jeigu jos išliko ir tiesiogiai nedalyvauja kovose
fronte (tai esą suteiks galimybę geriau išsiaiškinti šių dalių sudėtį ir geriau dirbti
politinį darbą jų karių gimtąja kalba, kadangi daugelis nemokėjo rusų kalbos); d)
iš Vilniaus politinių darbuotojų mokyklos (lietuvių).
Divizijai rinktis, ją komplektuoti ir kariškai apmokyti A. sniečkus ir n. Pozdniakovas
siūlė saratovo srityje, Volsko mieste. Jie pageidavo, be rusų vadų, vadovavimą
divizijai patikėti ir lietuviškojo korpuso vadams, kurie dabar yra paruošiamuosiuose
kursuose, jeigu ypatingieji skyriai neturėtų juos kompromituojančių duomenų 15 .
A. sniečkus, jo žodžiais tariant, „lietuviškais klausimais“ 1941 m. rugsėjo 1
d. buvo priimtas VKP(b) cK sekretorių A. Andrejevo ir A. ščerbakovo. Jie pritarė
lietuviškos divizijos organizavimui, tačiau A. Andrejevas patarė „iš esmės“
šį klausimą spręsti su L. Berija (sssR nKVD viršininku ir sssR Valstybės Gynybos
komiteto naru).
A. sniečkus 1941 m. rugsėjo 9 d. rašte L. Berijai apgailestavo, kad jiems iki
tol nepavyko susitikti, vylėsi, kad tai pavyks padaryti pačiu artimiausiu laiku 16 .
skubėjusiems suformuoti lietuvišką diviziją A. sniečkui ir kitiems sovietiniams
Lietuvos vadovams atrodė, kad L. Berija sąmoningai neskuba, „vilkina divizijos
sukūrimo klausimą“. netenka abejoti, jog lietuviškos divizijos formavimas nebuvo
tarp aktualiausių klausimų, kuriuos tomis įtemptomis karo dienomis teko
spręsti L. Berijai ir kitiems aukščiausiems sssR vadovams. Tačiau galima manyti,
kad L. Berija iš tikrųjų delsė ir dėl politinio nepasitikėjimo lietuviais, be
abejo, jam buvo gerai žinomos Lietuvos kariuomenės karių, ypač karininkų, karo
išvakarių antisovietinės nuotaikos 17 , kurias karo pradžios įvykiai tik patvirtino.
Kaip matyti iš vėlesnio, 1941 m. spalio 13 d., A. sniečkaus ir Lietuvos ssR
15
lietuvos kp(b) Ck pirmojo sekretoriaus a. sniečkaus ir vkp(b) Ck ir sssr lkt įgaliotinio
lietuvoje n. pozdniakovo 1941 m. rugpjūčio 28 d. pažyma sssr valstybės gynybos komitetui, lya,
f. 1771, ap. 2, b. 170, l. 2.
16
lietuvos kp(b) Ck pirmojo sekretoriaus a. sniečkaus 1941 m. rugsėjo 9 d. raštas l. Berijai, ten pat, l. 3–4.
17
lietuvos ssr nkvd liaudies komisaras a. guzevičius 1941 m. pradžioje rašytoje pažymoje apie
29–ojo teritorinio (lietuviškojo) šaulių korpuso eilinių karių politines ir moralines savybes nurodė, kad
jo „dalys visiškai nepatikimos“, kai kuriose iš jų tylus pasipriešinimas politinių vadovų darbui toks
stiprus, kad politinis darbas iš esmės neduoda jokių rezultatų. kitoje a. guzevičiaus rašytoje pažymoje
apie korpuso karininkų nuotaikas pažymima, kad lietuvos inteligentija, nors ir „neidėjiška“, nesimpatizuoja
tarybų valdžiai, tačiau jos laikysena ir nuotaikos vis dėlto geresnės negu lietuvos karininkijos, kuri
visuomenėje buvo uždara, gerbiama, privilegijuota kasta, o dabar karininkija izoliuota ir nušalinta nuo
visuomenės reikalų. jeigu susidarytų galimybė, šimtai karininkų bėgtų „už kordono“ pas vokiečius, žr.:
a. guzevičiaus 1941 m. sausio mėn. pažymas „apie teritorinio korpuso eilinių karių politines ir moralines
savybes“ ir „apie teritoriniame korpuse tarnaujančių buvusios lietuvos kariuomenės karinininkų
politines ir moralines savybes“, lya, f. 1771, ap. 2, b. 531, l. 57, 59, 61.