Karo archyvas. T. XXII. - Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo ...

296
Dr. Rimantas ZIZAS
dalinius. Jai ypač svarbu buvo parodyti, kad sssR pusėje, Raudonosios armijos
sudėtyje, savo nacionalinėse formuotėse kaunasi visos „broliškos“ tarybinės tautos,
tarp jų ir naujųjų sovietinių respublikų – ką tik, karo išvakarėse, okupuotų
ir aneksuotų Baltijos valstybių piliečiai. Lietuviškajame junginyje turėjo būti
telkiami, auklėjami ir grūdinami komunistų partijos ir sovietų valdžios administraciniai
„kadrai“ darbui sovietiniame užnugaryje pokario sovietinėje Lietuvoje.
Pirmasis Raudonosios armijos sudėtyje suformuotas nacionalinis junginys
buvo latvių 201–oji šaulių divizija. suformuota 1941 m. rugpjūčio–lapkričio mėnesiais,
ji išgarsėjo kovose ginant Maskvą, už kovinius nuopelnus jai suteiktas
43–iosios gvardijos divizijos vardas. 1944 m. gegužės mėn. suformuota ir antroji
– 308–oji latviškoji šaulių divizija, abi divizijos sudarė 130–ąjį latvių šaulių korpusą.
1941 m. gruodį – 1942 m. rugsėjį suformuotos 7–oji ir 249–oji estų šaulių
divizijos, jos sudarė estiškąjį 8–ąjį šaulių korpusą. Buvo suformuoti ir armėnų,
azerbaidžianiečių, gruzinų, kazachų, kirgizų, tadžikų, turkmėnų, uzbekų ir net
sovietinių autonominių respublikų – baškirų, kabardinų–balkarų, kalmukų, čečėnų–ingušų
– nacionaliniai junginiai, iš viso 14 šaulių divizijų, 15 šaulių brigadų,
20 kavalerijos divizijų 13 .
A. sniečkaus ir kitų Lietuvos sovietinių veikėjų norą tarybinių tautų nacionalinių
junginių rikiuotėje turėti lietuvišką junginį, be abejo, skatino greitas
ir sėkmingas latvių divizijos suformavimas, tai, kaip aukštai jos nuopelnus
įvertino sovietinė karinė vadovybė. Latvių divizijoje atsidūrė nemažai lietuvių,
nesuformavus lietuviško junginio jų ten būtų atsidūrę dar daugiau. (Taip, beje,
vėliau atsitiko kitoje fronto pusėje: 1943 m. vokiečiams nepavykus suformuoti
ss lietuvių legiono nemažai lietuvių savanorių kovojo ss latvių divizijose.)
siekius suformuoti lietuviškąjį junginį labiausiai skatino ir kiti veiksniai
bei aplinkybės. Be abejo, buvo ir troškimas „reabilituotis“ sovietinės vadovybės
akyse, nuplauti gėdą, kurią užtraukė antisovietiniai reiškiniai Lietuvoje ir lietuviškajame
šaulių korpuse prasidėjus karui: 1941 m. birželio sukilimas, jo dalyviai
daug kur apšaudė iš Lietuvos bėgusius Raudonosios armijos kareivius, antisovietiniai
reiškiniai (sukilimas) pačiame šaulių korpuse, nesėkmingi korpuso
dviejų divizijų (184–osios ir 179–osios) veiksmai karo pradžioje. Varėnos poligone
dislokuota korpuso 184–oji divizija savo kovos kelią pabaigė Valkininkų
apylinkėse, kur buvo vokiečių apsupta (per Vilnių Minsko kryptimi pasitraukė tik
13 Н. А. Кирсанов, В боевом строю народов–братьев, Мосва, 1984, с. 48–77 ir kt.; Н. А. Кирсанов,
С. И. Дробязко, Великая Отечественная война 1941–1945 г.г.: национальные и добровольческие
формирования по разные стороны фронта, Отечественная история, № 6,
2001, с. 62–63.