Karo archyvas. T. XXII. - Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo ...

284
Modestas KUODYS
prieš neteisėtai įvestą karo padėtį ir, kaip teisininkė, nurodė konkrečius Konstitucijos
pažeidimus: „Tamstos, iš kur mes sužinom apie karo stovį? ogi iš karo
komendanto įsakymo nr.1. tame įsakyme sakoma, kad ministerių kabinetas savo
posėdy gruodžio 18 dieną nutarė įvesti karo stovį? Kas gi tą teisę davė ministerių
kabinetui, įvesti karo stovį? Juk konstitucijoj pasakyta, kad tik prezidentas gali
įvesti karo stovį ir tuo pat metu turi pranešti seimui patvirtinti, seimas gali gi ir
atmesti. Kodėl mes nematom atitinkamo įstatymo projekto čia seime dėl karo
stovio įvedimo. o karo stovis veikia, reiškia konstitucija toliau laužoma. o kam
reikalingas karo stovis? Tamstos padarėte perversmą, tamstos pastatėte dabartinę
vyriausybę ir tamstos savo laikraščiuose rašote, kad nė vienas žmogus nesipriešino
tam perversmui, kad visoje Lietuvoje ramu. Tai paklausčiau ko gi tamstos dabar
įvedėte karo stovį? Kam reikalingi tie begaliniai areštai tie begaliniai žmonių
persekiojimai, kam reikalingi tie karo lauko teismai, kam buvo reikalinga sušaudyti
keturis žmones?.“ 312 Tačiau visi šie kaltinimai liko neišgirsti, dar daugiau
– naujasis Ministras Pirmininkas Voldemaras į juos reagavo atsainiai, visiškai
neketindamas dėl nieko teisintis.
Tikriausiai paskutinį kartą Trečiajame seime opozicija viešai ir atvirai
protestuoti prieš įtvirtinamą diktatūrą progą gavo 1927 m. vasario pabaigoje,
naujajam ministrų kabinetui pateikus savo deklaraciją. Jos skiltyje, skirtoje vidaus
politikos gairėms, įrodinėta būtinybė didinti vykdomosios valdžios galias,
keisti Konstituciją ir taip pašalinti valstybę apėmusius parlamentarizmo sukeltus
„negalavimus“ 313 . Tądien Vyriausybė pirmąkart pateikė ir plačiai pakomentavo
savo poziciją dėl įvestos karo padėties bei jos ateities. Deklaracijoje apie tai
buvo sakoma: „neribota ir neorganizuota laisvė visur virstų anarchija. o kadangi
anarchija griauna valstybę ir apskritai visą socialinį gyvenimą, tai kiekvienas
kabinetas naudojosi ta teise, kuri jam pripažinta konstitucijos ir sustabdydavo
laisvių veikimą, tariant įvesdavo karo stovį. [...] Žinoma, labai negerai, kad išimtinė
priemonė virsta chroniška Lietuvos gyvenime. Dabartinė vyriausybė kietai
pasiryžusi privesti kraštą šiuo atžvilgiu prie normalios padėties. Tam reikalui ji
paruoš įstatymus, kurie turės apsaugoti asmens, spaudos ir susirinkimų laisvę.
Peržiūrės įstatymus, kuriais numatomos bausmės dėl laisvės vartojimo piktam.
Toksai laisvės piktam vartojimas reiškiasi propagandoje prieš valstybę, visuomenės
tvarką ir vyriausybę. Iš kitos pusės ji turės pataisyti tuos baudžiamuosius
įstatymus, kurie materialinės ir procesinės teisės atžvilgiu lengvina kovą su kri-
312 Ten pat
313 Seimo stenogramos. Trečiasis seimas, 1927 02 25, 69 pos., p. 7.