Karo archyvas. T. XXII. - Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo ...

282
Modestas KUODYS
m. birželio 13 d. „Darbininkų kuopų“ atstovų išlaisvinimo proga surengta komunistų
manifestacija Kaune tapo vienu iš dešiniajai opozicijai parankių įvykių,
leidusių kompromituoti naująją valdžią 303 . Dar viena tokia pat palanki situacija
susiklostė lapkričio pabaigoje, po policijos išvaikytos dešiniųjų pažiūrų studentijos
demonstracijos Kaune 304 . Krikščionys demokratai ta proga įteikė Vyriausybei
interpeliaciją, kurią palaikė ir tautininkai. Joje atvirai teigta, kad vyriausybė
pradėjo vykdyti „kraštui pragaištingą politiką“, pataikaudama ir stiprindama
„nevalstybinius gaivalus“ 305 . savo ruožtu, kairieji ėmė garsiai kalbėti apie valstybei
gresiantį fašizmą. Viename gruodžio pradžios laikraštyje Socialdemokratas
straipsnyje netgi imtasi prognozuoti galimą dešiniųjų radikalų perversmą: „Kai
vieni krikščionių eina viešumon kurstyti žmones ir kelti nepaliaujamo triukšmo,
kiti jų išsijuosę dirba pasuoliuose. Klerikalų vadovybėje buriasi jų išpenėti ir
išauginti gaivalai. Klerikalai nepaliauja traukti savo pusėn savanorių ir visų tų,
kuriems pašiuro plaukai naujai tvarkai prasidėjus. Krikščionys išvedė gatvėn studentiją
ir bandė įvelti į jų rengiamą suirutę šaulių organizaciją. Išvada iš parengiamojo
darbo gali būti tik viena – reakcininkai atvirai ir aiškiai rengiasi kovon
ir bandys smurto keliu griebti valdžią į savo rankas.“ 306
nors 1926 m. antroje pusėje buvo panaikinta karo padėtis ir kiti politinę
visuomenės raišką varžantys įstatymų barjerai, paskelbta amnestija, LKP negavo
veikimo laisvės. Tą laikotarpį tyrinėjęs istorikas Alfonsas eidintas, įvertinęs archyvinius
duomenis, pažymėjo, jog sleževičiaus Vyriausybė kairiųjų profesinių
sąjungų veikėjų ir komunistų anaiptol „neglostė“ – jie jautė pakankamai intensyvų
slaptosios policijos spaudimą 307 . LsDP spaudoje taip pat netrūko priešiškų
komunistams straipsnių, aiškiai įvardijančių jų veiklos tikslus ir metodus 308 . Pati
tuometinė LKP, o vėliau ir sovietinė Lietuvos istoriografija to „plačios demokratijos
laikotarpio“ ne tik kad neminėjo nė vienu geru žodžiu, bet neretai dar ir
smerkė labiau nei prieš tai buvusius šešerius krikščionių demokratų viešpatavi-
0
žr. raudonos gairės // Rytas, 1926 06 15, p. 1; simus, komunistų demonstracija kaune // ten pat, p. 1.
04
p. r., kas tikrasis kaltininkas // Rytas, 1926 11 25, p.1.
05
Seimo stenogramos. Trečiasis seimas, 1926 11 26, 46 pos., p. 1.
306
Būkime pasirengę, Socialdemokratas, 1926 12 02, p. 1.
07
a. eidintas, Aleksandras Stulginskis. Lietuvos prezidentas – Gulago kankinys, p. 213.
308
žr. akula. šalin komunistinis chuliganizmas ! // Žiežirba, 1926 06 03, p. 12; j. dauginis. komunistų
pavojus // Socialdemokratas, 1926 06 24, p.1; „pravdos“ nepravda // ten pat, p. 3; komunistų bankrotas
// Socialdemokratas, 1926 08 05, p.1; komunistų bendras frontas // Socialdemokratas, 1926 08 12,
p.1; dėl bendrojo fronto su komunistais // Socialdemokratas, 1926 09 16, p.1; komunistai raseiniuose
užpuolė darbininkų profesinę sąjungą // ten pat, p. 1; j.a. mūsų komunistų ideologija // Socialdemokratas,
1926 11 25, p.2.