Karo archyvas. T. XXII. - Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo ...

KARO PADĖTIES KLAUSIMAS LIETUVOS SEIMUOSE (1919–1927 M.)
reikalavimų, naujoji valdančioji dauguma nebuvo linkusi paisyti – krikščionims
demokratams teko susitaikyti su savo vaidmens pasikeitimu. Dar daugiau, kairieji
gyrėsi, jog jie neseksią buvusios valdžios pėdomis, nesiimsią įstatyminių priemonių
prieš savo oponentus. socialdemokratas Plečkaitis, mėgaudamasis savo
padėtimi, kandžiai postringavo: „Mes seime sudarydami daugumą ir sudarydami
vyriausybę, anaip tol nesivaduosime kerštu ir nenorime vaduotis tais įstatymais,
kuriais jūs mus smaugėte. Mes tam tikrų įstatymų nenorime dabar vartoti prieš
jus.“ 286 Iš tikrųjų kairiųjų ir tautinių mažumų dauguma skubėjo panaikinti tai, ką,
siekdami didesnės viešojo gyvenimo kontrolės, sukūrė krikščionys demokratai
savo galybės laikotarpiu. Pats karo padėties panaikinimo įstatymas per pirmajame
posėdyje buvo priimtas per du skaitymus. Trečiasis skaitymas įvyko birželio
17 d., abi suinteresuotos pusės vėl apsikeitė senais argumentais, tačiau visą tolesnę
svarstymo eigą diktavo valdančioji dauguma. Krikščionių demokratų bloko
atstovai įrodinėjo būtinybę karo padėtį palikti nors 10 km. pločio juostoje išilgai
demarkacinės linijos, tačiau kairieji apie tai nenorėjo girdėti, laikydamiesi anksčiau
deklaruotos minimalios 1 km. ilgio juostos 287 . Ilgesnės karo padėties zonos
šalininkai aiškino, jog tai padės lengviau persekioti kontrabandininkus ir priešo
šnipus, tačiau tai seimo daugumos neįtikino.
Karo padėties panaikinimo įstatymas buvo priimtas. Jį džiaugsmingai sutiko
cenzūros nebevaržoma socialdemokratų spauda. nepaprastosios padėties
laikai viename straipsnių apibūdinti taip: „Krikščionių atkakliai palaikomas karo
stovis Lietuvoje buvo ne kas kita, kaip kieta ąžuolinė lazda klerikalų – smurtininkų
rankose. su ta lazda žiauriai ir be atodairos mušė visą mūsų liaudį. Karo
stoviu pasiremdami, krikščionys reakcininkai ir jų sėbrai surengė visas mūsų
laisves, nuteriojo demokratinę tvarką ir įprato purvinomis kojomis mūsų liaudies
veidą. Demokratinė Lietuva buvo virtusi klebono valdoma despotija, klebono,
dar žiauresnio ir durnesnio, kaip buvo pikčiausi Rusijos carai.“ 288
Krikščionių demokratų reakcija buvo diametraliai priešinga. Jų laikraštis
Rytas išspausdino keletą straipsnių, kuriuose aiškinta, jog karo padėties panaikinimas
– „stambi politinė ir juridinė klaida“, atvesianti Lietuvą į pražūtį 289 .
1926 m. birželio 15 d. susiremta atšaukti spaudos įstatymo papildymą, kuriuo
ankstesniame seime taip piktinosi valstiečiai liaudininkai. Čia visų pirma
286
ten pat, p. 13.
287
Seimo stenogramos. Trečiasis seimas, 1926 06 17, 9 pos., p. 8.
288
karo stovio panaikinimas // Socialdemokratas, 1926 06 24, p. 1.
289
p., stambi politinė ir juridinė klaida // Rytas, 1926 06 18, p. 1; atropos, antras įstatymas – antra
klaida // Rytas, 1926 06 19, p.1.
279