Karo archyvas. T. XXII. - Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo ...

274
Modestas KUODYS
straipsnių 257 . Viename jų, publikuotame 1924 m. rugsėjį laikraštyje „Rytas“, apie
LVLs stačiai teigta: „Dėl savo veidmainingos ideologijos, pūvančios partijos
elementų, klastingos taktikos bei žiauriausių veiksmo priemonių ji yra nesimpatingiausia
iš visų Lietuvos partijų.“ 258
nuolat kilusi įtampa neatslūgo iki pat seimo kadencijos pabaigos, o ypač aštrią
formą įgijo 1926 m. pradžioje. Pavyzdžiui, vienas iš paskutiniųjų Antrojo seimo
posėdžių, kuriame vyko sesijos baigimo svarstymas, vos prasidėjęs virto į atvirą sumaištį:
kai kurie seimo nariai nesilaikė tvarkos, plūdosi, grasino vienas kitam 259 .
Aktyviai Krikščionių demokratų bloko politiką trečiojo dešimtmečio viduryje
kritikavo ir įžymius valstybės bei visuomenės veikėjus vienijusi neparlamentinė
partija Lietuvių tautininkų sąjunga (LTs). Plačiausiai savo pažiūras reikšti ji galėjo
spaudoje, kuriai, kaip ir seimo opozicijos laikraščiams, labai dažnai tekdavo patirti
karo komendantų sankcijas 260 . Įdomu tai, jog ši konservatyvi dešinioji politinė jėga,
mėgusi viešai kritikuoti parlamentarizmą 261 ir idealistinę demokratijos sampratą,
spaudoje nevengdavo valdžiai prikaišioti dėl žodžio, susirinkimų laisvių varžymo,
karo padėties, kaltino ją diktatoriškomis užmačiomis 262 . Pavyzdžiui, apie karo padėtį
tautininkų vadas Antano smetonos viename iš 1925 m. rašytų straipsnių teigė:
„Mūsų oficiozai nuolat skelbia, kad Lietuva esanti karo stovyje su Lenkija, nors
mūsų valdžia kalbasi per derybas su lenkais visai nekariškai. Būti yra karo stovis nuo
pat lietuvių valstybės įsikūrimo, tik ne su Lenkija, o su savo piliečiais [...]. Vargiai
rastume nors vieną naujai įsikūrusią valstybę, kurios sostinė gyventų taip, kaip Lietuvoje
karo stoviu.“ 263 Toliau autorius poziciją dėstė dar atviriau: „Juk iš karo stovio
eina rašomojo ir sakomojo žodžio varžymas [...]. Ir nematyti, kad kada nors karo
stovis pasibaigs. Gal jis truks tol kol ir Lietuvos nepriklausomybė? Kas žino tokios
valstybės negalima pastatyti į teisėtos tvarkos tipą.“ 264 Kitame straipsnyje jis aiškino,
257
žr. j.j. priėjo liepto galą // Rytas, 1924 10 04, p.1; dijas. ar valstiečiai liaudininkai yra socialistai? //
Rytas, 1924 11 21, p. 1; j.j. tautos posūnių darbas // Rytas, 1925 01 28, p. 1; uo. dr. valstiečiai liaudininkai
lietuvių kalbos priešai // Rytas, 1925 05 17, p.1; socialistai su žydai boikotuoja lietuvius // Rytas, 1925
11 12, p.1; saugokimės valstiečių liaudininkų diktatūros // Rytas, 1926 03 06, p.3–4; Krikščionių demokratų
darbas Seime. A. Šmulkščio paskaita skaityta Kaune 1925 m. birželio 10 d., kaunas, 1926, p. 27.
258
a.t. valstiečių liaudininkų tragizmas // Rytas, 1924 09 28, p. 1.
259
Seimo stenogramos. Antrasis seimas, 1926 02 26, 236 pos., p. 7.
260
a. eidintas, Antanas Smetona, p.87–90; l. truska, Antanas Smetona ir jo laikai, p. 128–129.
261
žr. pvz. a.m. partijos ir politika // Lietuvis, 1925 03 06, p.1; a. sm. [a. smetona], parlamentarizmo
negalavimai // Lietuvis, 1926 06 18, p. 1–2.
262
a. sm. [a. smetona], sustabdytas pasikėsinimas // Lietuvis, 1925 05 22, p. 1–2.
263
a. sm. [a. smetona], valstybiška ir partiška valdžia // Lietuvis, 1925 11 06, p. 2.
264 ten pat, p.3.