25.06.2013 Views

Karo archyvas. T. XXII. - Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo ...

Karo archyvas. T. XXII. - Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo ...

Karo archyvas. T. XXII. - Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo ...

SHOW MORE
SHOW LESS

Create successful ePaper yourself

Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.

KARO PADĖTIES KLAUSIMAS LIETUVOS SEIMUOSE (1919–1927 M.)<br />

1925 m. pirmoje pusėje dar aktyviau nedemokratines valstybės gyvenimo<br />

apraiškas pradėjo kritikuoti valstiečiai liaudininkai. Birželio 19 d. svarstant spaudos<br />

įstatymo pakeitimą, sleževičius paragino atkreipti dėmesį į tai, kad valdančioji<br />

dauguma pastaruoju metu inicijavo keletą įstatymų (sustiprintos apsaugos,<br />

spaudos, YVAĮ, Baudžiamojo statuto papildymus), kurie palengvina visuomenės<br />

kontrolę ir politinį persekiojimą. Jis atvirai piktinosi vis didėjančia akyla valstybės<br />

priežiūra, stipriai varžančia visuomenę: „Beveik visuose gyvenimo apsireiškimuose,<br />

kur tik pažiūrėsi, niekas savarankiškai negali vystytis. Mes matom, kad savivaldybės<br />

yra pastatytos viršininkų policistų globon, mes matom, kad kiekvienas<br />

gyvenimo apsireiškimas negali apsieiti be policijos globos: visur tik policistas ir<br />

policistas. Mes einam prie tų laikų, kada [...] Lietuvoje prie kiekvieno piliečio bus<br />

pastatytas policistas, kuris turės daboti, kad jis keltųsi iš lovos dešine, bet jokiu<br />

būdu ne kaire koja.“ 253 Kartu sleževičius pateikė ir labai įžvalgią prognozę, prie ko<br />

gali privesti visuomenės prievartinis nustūmimas nuo viešojo politinio gyvenimo:<br />

„Iš vienos pusės bus policija ir žandarai, iš kitos pusės bus neištikima visuomenė,<br />

kurią reikia prižiūrėti. Tai bus pradžia <strong>Lietuvos</strong> žlugimo, nes Lietuvoj bus daugiau<br />

tų kurie turės prižiūrėti, negu pačių gyventojų. Tokiame krašte tik anarchija galės<br />

pradėti viešpatauti ir prives kraštą prie suirutės.“ 254 Po jo kalbėjęs partijos kolega<br />

zigmas Toliušis buvo dar kategoriškesnis – jis konkrečiai įvardijo krikščionių demokratų<br />

priemones siekiant sukoncentruoti visą valdžią savo rankose: „Pastaruoju<br />

laiku mūsų vidaus politikoj pasirodė naujas griežtas kursas. Tas naujas kursas<br />

apsireiškia tuo, kad į seimą buvo įnešta visa eilė įstatymų sumanymų. Pirmoj eilėj<br />

tenka turėti omeny Valstybės apsaugos įstatymas. Tas įstatymas, kalbant atvirai,<br />

turi įvesti fašistinę diktatūrą; ir tos diktatūros priešaky turi būti Vidaus reikalų ministeris.<br />

Prie tos rūšies įstatymų reikia priskaityti ir seimo ir savivaldybių rinkimų<br />

įstatymo pakeitimą. Tie pakeitimai taip pat turi įnešti tam tikrų suvaržymų.“ 255<br />

nuo 1925 m. pradžios gana aiškiai keitėsi ir pats valstiečių liaudininkų kritikos<br />

tonas – jis radikalėjo, darėsi panašesnis į socialdemokratų 256 . Be to, tuo pat<br />

metu abi šios opozicinės frakcijos dar labiau suartėjo, jų puolimas prieš valdančiąją<br />

daugumą tapo kryptingesnis, vieningesnis. Į tai greitai reagavo krikščionių<br />

demokratų spauda, negailėdama piktų, abstrakčiais kaltinimais persmelktų<br />

25 Seimo stenogramos. Antrasis seimas, 1925 06 19, 191, pos., p. 14.<br />

254<br />

Ten pat<br />

255<br />

Ten pat<br />

256<br />

žr. pvz. v. vijoklis [k. grinius], Mūsų klerikalai faktų šviesoje, kaunas, 1925.<br />

27

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!