Karo archyvas. T. XXII. - Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo ...

KARO PADĖTIES KLAUSIMAS LIETUVOS SEIMUOSE (1919–1927 M.)
1925 m. pirmoje pusėje dar aktyviau nedemokratines valstybės gyvenimo
apraiškas pradėjo kritikuoti valstiečiai liaudininkai. Birželio 19 d. svarstant spaudos
įstatymo pakeitimą, sleževičius paragino atkreipti dėmesį į tai, kad valdančioji
dauguma pastaruoju metu inicijavo keletą įstatymų (sustiprintos apsaugos,
spaudos, YVAĮ, Baudžiamojo statuto papildymus), kurie palengvina visuomenės
kontrolę ir politinį persekiojimą. Jis atvirai piktinosi vis didėjančia akyla valstybės
priežiūra, stipriai varžančia visuomenę: „Beveik visuose gyvenimo apsireiškimuose,
kur tik pažiūrėsi, niekas savarankiškai negali vystytis. Mes matom, kad savivaldybės
yra pastatytos viršininkų policistų globon, mes matom, kad kiekvienas
gyvenimo apsireiškimas negali apsieiti be policijos globos: visur tik policistas ir
policistas. Mes einam prie tų laikų, kada [...] Lietuvoje prie kiekvieno piliečio bus
pastatytas policistas, kuris turės daboti, kad jis keltųsi iš lovos dešine, bet jokiu
būdu ne kaire koja.“ 253 Kartu sleževičius pateikė ir labai įžvalgią prognozę, prie ko
gali privesti visuomenės prievartinis nustūmimas nuo viešojo politinio gyvenimo:
„Iš vienos pusės bus policija ir žandarai, iš kitos pusės bus neištikima visuomenė,
kurią reikia prižiūrėti. Tai bus pradžia Lietuvos žlugimo, nes Lietuvoj bus daugiau
tų kurie turės prižiūrėti, negu pačių gyventojų. Tokiame krašte tik anarchija galės
pradėti viešpatauti ir prives kraštą prie suirutės.“ 254 Po jo kalbėjęs partijos kolega
zigmas Toliušis buvo dar kategoriškesnis – jis konkrečiai įvardijo krikščionių demokratų
priemones siekiant sukoncentruoti visą valdžią savo rankose: „Pastaruoju
laiku mūsų vidaus politikoj pasirodė naujas griežtas kursas. Tas naujas kursas
apsireiškia tuo, kad į seimą buvo įnešta visa eilė įstatymų sumanymų. Pirmoj eilėj
tenka turėti omeny Valstybės apsaugos įstatymas. Tas įstatymas, kalbant atvirai,
turi įvesti fašistinę diktatūrą; ir tos diktatūros priešaky turi būti Vidaus reikalų ministeris.
Prie tos rūšies įstatymų reikia priskaityti ir seimo ir savivaldybių rinkimų
įstatymo pakeitimą. Tie pakeitimai taip pat turi įnešti tam tikrų suvaržymų.“ 255
nuo 1925 m. pradžios gana aiškiai keitėsi ir pats valstiečių liaudininkų kritikos
tonas – jis radikalėjo, darėsi panašesnis į socialdemokratų 256 . Be to, tuo pat
metu abi šios opozicinės frakcijos dar labiau suartėjo, jų puolimas prieš valdančiąją
daugumą tapo kryptingesnis, vieningesnis. Į tai greitai reagavo krikščionių
demokratų spauda, negailėdama piktų, abstrakčiais kaltinimais persmelktų
25 Seimo stenogramos. Antrasis seimas, 1925 06 19, 191, pos., p. 14.
254
Ten pat
255
Ten pat
256
žr. pvz. v. vijoklis [k. grinius], Mūsų klerikalai faktų šviesoje, kaunas, 1925.
27