Karo archyvas. T. XXII. - Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo ...

KARO PADĖTIES KLAUSIMAS LIETUVOS SEIMUOSE (1919–1927 M.)
1925 m. LVLs paklausimai dėl cenzūros tapo vis dažnesni ir kategoriškesni 243 .
skirtingai nei socialdemokratai, valstiečiai liaudininkai mažiau dėmesio skyrė
komunistine veikla kaltinamų asmenų gynybai seime. Be to, juos labiau jaudino
žmogaus teisių pažeidimai nei pats komunistų persekiojimas. Tai gerai parodo
kad ir šios partijos nario Balio Žygelio paklausimas vidaus reikalų ministrui dėl
1923 m. sausio 25 d. Marijampolės realinėje gimnazijoje surengtų gimnazistų
areštų, įtarus juos ryšiais su LKP 244 . Tačiau čia labiau piktintasi ne moksleivių
sulaikymu, bet pačia arešto forma – ginkluotų milicininkų įsibrovimu į mokyklą.
Dėl šio įvykio tą pačią dieną socialdemokratų Kairio ir Markausko įteiktame
paklausime akcentuotas ne tik milicijos veiksmų brutalumas, bet ir protestuota
prieš kairiųjų pažiūrų gimnazistų persekiojimą 245 . Dar vieną gerokai kategoriškesnį
paklausimą dėl smurtavimo prieš suimtuosius tardymo metu valstiečiai
liaudininkai pateikė 1925 m. balandžio 24 d. Vyriausybės atstovai gindamiesi
čia naudojo tą pačią taktiką, kaip ir panašaus atvejo su socialdemokratais metu
– stengėsi visus kaltinimus paversti bolševikų prasimanymais. Vidaus reikalų
ministras Antanas endziulaitis apie tai kalbėjo: „Paklausėjai įteikdami šios rūšies
paklausimą, sąmoningai ar ne, prisideda prie valdžios organų autoriteto niekinimo.
Jie paklausime kelia tai, ką komunistai skaito sau už pareigą iškelti kuomet
jie esti areštuojami, o ko tikrenybėje nėra buvę. Tai yra gerai žinomas komunistų
metodas. Jis naudojamas visur, kur jų veikimas esti trukdomas. šiuo metodu jie
nori paveikti masių psichologiją, nukreipti visą visuomenės dėmesį ne į juos, bet
į valdžią, jie esti demaskuojami, jie šaukia, kad juos muša, elektrizuoja ir t.t.“ 246
Dabar vidaus reikalų ministras taip tvirtino turėdamas specialios komisijos, tyrusios
smurto atvejus, išvadas, kurios valdžiai buvo palankios 247 . Vis dėlto valstiečiai
liaudininkai, krikščionys demokratai paprastai nevadindavo komunistų
gynėjais, tačiau kiekviena proga mėgdavo priminti, jog sleževičius 1919 m. ir
Grinius 1920 m. buvo vyriausybių, įvedusių karo padėtį, vadovais 248 .
Dar vieną plačią interpeliaciją LsDP frakcicija įteikė 1925 m. sausio 30 d.
Čia reikštas protestas dėl karo lauko teismo skirtos mirties bausmės keturiems
už antivalstybinę veiklą nuteistiems asmenims; dėl bedarbių susirinkimo Kaune
24
Seimo stenogramos. Antrasis seimas, 1925 04 24, 177 pos., p. 3–4.
244
Seimo.stenogramos..Pirmasis.seimas, 1923 02 20, 28 pos., p. 3.
245
ten pat, p. 4.
246
Seimo stenogramos. Antrasis seimas, 1925 04 24, 177 pos., p. 7.
247
Ten pat
248
a. šmulkštys, diktatūra // Rytas, 1925 01 12, p. 2.
271