Karo archyvas. T. XXII. - Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo ...

KARO PADĖTIES KLAUSIMAS LIETUVOS SEIMUOSE (1919–1927 M.)
spausdinami sutrumpinti atskirų seimo narių pasisakymai 209 . Kiekvienos partijos
leidiniai svarstomus klausimus komentuodavo sau palankia linkme.
1924 m. gegužės 6 d. seimo posėdyje kartu su karo padėties panaikinimo
įstatymo projektu pristatytas ir „sustiprintos apsaugos“ įstatymas. Čia taip pat
pateikti du variantai – vienas ankstesnysis, parengtas Krašto apsaugos komisijos,
kitas, naujausias, – Vyriausybės. Posėdyje pristatytas Vyriausybės projektas
buvo iš esmės analogiškas tam, dėl kurio diskutuota 1922 m. rudenį steigiamajame
seime. sustiprintąją padėtį palaikyti turėjo vidaus reikalų ministras su
apskričių viršininkais bei jiems talkinančia policija. Visuomeninio gyvenimo
kontrolės požiūriu, apskričių viršininkams buvo numatytos labai panašios teisės
kaip ir karo komendantams, veikiant karo padėčiai. Projekte planuota, kad, paskelbus
sustiprintos apsaugos padėtį, apskričių viršininkai galės drausti potencialiai
pavojingiems asmenims pasilikti konkrečioje vietovėje, juos sulaikyti iki 2
savaičių; sustabdyti arba uždaryti sąjungas, organizacijas, bendroves, pramonės
ir prekybos įmones, drausti viešus ir neviešus susirinkimus, mitingus, uždrausti
spaudinius, jų platinimą. Visoms pateiktoms funkcijoms vykdyti ir kontroliuoti
apskričių viršininkams numatyta teisė leisti privalomus įsakymus ir už jų nevykdymą
bausti lygiai taip pat, kaip nurodyta YVAĮ. nauja buvo tai, jog nuspręsta
aiškiai terminuoti sustiprintos apsaugos padėties trukmę. Jis turėjo būti įvestas
per 6 mėnesius, su galimybe tokią padėtį pratęsti dar pusmetį 210 .
opozicija šį sumanymą sutiko labai priešiškai. Įstatymo projektą kritikavo
ne tik LsDP, LVLs, bet ir tautinių mažumų atstovai. Žydų frakcijos narys s.
Garfunkelis priekaištavo dėl projekto tekste pateiktų labai abstrakčių sąvokų:
„valstybės tvarka“, „antivalstybinis veikimas“, kurių laisvas interpretavimas,
pasak jo, galįs sukelti daug nepageidaujamų reiškinių. seimo nario nuomone,
vidaus reikalų ministro kompetencijos ribos, esant sustiprintai padėčiai, gerokai
išplėstos 211 . socialdemokratai buvo labai atviri ir kategoriški. Anot Purėnienės,
tarp abiejų svarstomų nepaprastosios padėties formų „visas skirtumas tas, kad
karinė diktatūra pakeičiama civiline diktatūra ir kad tautinis bizūnas pereina
iš komendantų į apskričių viršininkų rankas“ 212 . socialdemokratė tvirtino, jog
209 plg. k. sl. ar bus panaikintas karo stovis ? // Lietuvos žinios, 1925 10 29, p.3; atst. a. šmulkštys
dėl karo stovio lietuvoje, Rytas, 1926 02 14, p.1–2; kaip buvo svarstomas karo stovio panaikinimo
įstatymo projektas, lietuvos žinios, 1926, 02 14, p.1–2; atst. šmulkštys dėl karo stovio lietuvoje // Rytas,
1926, 02 16, p.1; seimo posėdis, vasario 12, Rytas, 1926 02 16, p.2–3; karo padėties panaikinimas
palaidotas // Lietuvos žinios, 1926 02 24, p.1.
210 Seimo stenogramos. Antrasis seimas, 1924 05 06, 93 pos., p.12.
211
Ten pat
212
ten pat, p.13.
263