Karo archyvas. T. XXII. - Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo ...

Karo archyvas. T. XXII. - Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo ... Karo archyvas. T. XXII. - Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo ...

25.06.2013 Views

260 Modestas KUODYS ti.“ 196 Baigęs pristatymą ir priminęs, jog įstatymas dviem skaitymais 1925 m. pabaigoje jau buvo aprobuotas, Grinius pasiūlė jį priimti be pataisymų. Tačiau seimo nariai greitai baigti prieš metus pradėto darbo visai nesiruošė – prasidėjo plačios diskusijos, užtrukusios kelias dienas. Krikščionių demokratų blokas ėmė įtikinėti, kad karo padėtį atšaukti dar ne laikas, nors ji jau ir esą atgyvenusi. Aktyviausias jų atstovas Draugelis aiškino, kad veikianti karo padėtis apima tik dalį Lietuvos, todėl didelių nepatogumų ramiems piliečiams nesuteikia, bet to, jos egzistavimas padeda užtikrinti vidinį valstybės stabilumą, neleidžia aktyviai veikti antivalstybinėms jėgoms. Kiti šio seimo nario argumentai buvo susiję su tarptautine Lietuvos politika. „Juk jeigu mūsų sostinė ir 1/3 teritorijos yra okupuota priešų, tad apie kokią čia normalinę padėtį galime kalbėti?“ 197 , – kaip svarbiausią argumentą išdėstė Draugelis. Gąsdindamas Lenkijos grėsme, savo kalbą jis pakreipė taip, kad galutinė išvada tapo teiginys, jog panaikinti karo padėtį tolygu „savaime atsisakyti nuo Vilniaus ir jo teritorijos grąžinimo“ 198 . Tuo, tikriausiai, tikėtasi, kad visas didžiąsias Lietuvos partijas ir visuomenę konsoliduojantis antilenkiškumas bei Vilniaus vadavimo motyvas padarys reikiamą įspūdį ir paveiks apsisprendimą. siekdamas sustiprinti išorinės grėsmės pojūtį, Draugelis plačiai samprotavo apie besiartinantį globalų karo konfliktą, taip pat apie įvairias neginkluoto karo išraiškas – ekonominį spaudimą, propagandinę visuomenės demoralizaciją ir pan., su kuriomis susiduria ar gali susidurti Lietuva 199 . Jis taip pat priminė 1920 m. taikos sutartį su sovietų Rusija, kurios įsipareigojimų pastaroji vengė laikytis, 1924 m. komunistų pučą estijoje 200 , rodantį, kad bolševikų siekiai dominuoti Pabaltijyje lieka vis tie patys 201 . Taigi kalbėtojas išsakė visus įmanomus, dažnai hiperbolizuotus argumentus, kad tik sustiprintų savo pozicijos pagrįstumą ir reikšmę. Tačiau tokie dirbtini Draugelio pasažai opozicijai nepaliko geidžiamo įspūdžio. Priešingai, jos atstovai daugelį jų labai nesunkiai atrėmė, nepamiršdami Ūkininkų sąjungos frakcijos nario apkaltinti kone šventvagiškais prasimanymais. socialdemokratas Jeronimas Plečkaitis apie karo padėties įtaką kovant su lenkais ironizuodamas dėstė: „[...] aš jūsų paklausiu, ar nuo karo stovio 196 Seimo stenogramos. Antrasis seimas, 1926 02 12, 232 pos., p.1–2. 197 ten pat, p.2. 198 ten pat. 199 ten pat, p.3. 200 1924 m. gruodį komunistinis pučas estijoje buvo užgniaužtas efektyviai naudojantis karo padėties suteiktais dideliais karinės valdžios atstovų įgaliojimais. apie tai žr. g. von rauch, The baltic states: Estonia, Latvia, Lithuania. The years of independence 1917–1940, p.112–117. 201 Seimo stenogramos. Antrasis seimas, 1926 02 12, 232 pos., p. 3.

KARO PADĖTIES KLAUSIMAS LIETUVOS SEIMUOSE (1919–1927 M.) kenčia lenkai, ar kenčia lietuviai? Juk karo stovis Lietuvoje spaudžia Lietuvos žmones, reiškia karo stovis bloga daro lietuviams ir karo stoviu jūs lenkų nenugąsdinsit. Kam ta bausmė mūsų gyventojams, jei lenkai kalti, kad Vilnių paėmė. Jei norite, kad mūsų karšto gyventojai turėtų bendrą tikslą išlaikyti mūsų krašto nepriklausomybę, tai nedarykite mūsų krašte katorgos režimo. Jūs laikote karo stovį, smaugiat visus, kurie mano kitaip, kaip jūs, ir šnekate apie tai, kad mes privalom be galo mylėti šitą režimą.“ 202 Kiti kalbėję valdančiosios daugumos atstovai savo pasisakymuose iš esmės vadovavosi atstovo Jono steponavičiaus visiems pasakyta skambia lotyniška sentencija, jog aukščiausias įstatymas vyriausybei turi būti valstybės gerovė 203 . Toji gerovė, pasak jų, kaip tik ir reikalavo ypatingos karšto apsaugos – karo padėties. Ūkininkų sąjungos atstovas Jonas Vailokaitis karo padėties klausimą dar bandė susieti su svarbiausiais ir aktualiausiais visuomenei ūkio reikalais. Jis karštai įrodinėjo, kad tokia nepaprastoji padėtis yra būtina, siekiant sėkmingai įvykdyti žemės reformą, ir „įvaryti tam tikros baimės tiems žmonėms, kurie nori su svetima kariuomene nuversti Lietuvos tvarką“ 204 . Anot Vailokaičio, kiekvienas doras lietuvis ūkininkas, paklaustas, ar Lietuvai reikalinga karo padėtis, atsakytų teigiamai. LsDP frakcijos narys K. Bielinis tokį krikščionių demokratų suinteresuotumą žūtbūt išsaugoti nepaprastąją padėtį susiejo su artėjančiais rinkimais, aiškindamas, jog tai leistų valdžiai „lengviau suvesti sąskaitas su politiniais priešais“ 205 . Visas dešiniųjų kalbas apie karo padėtį, kaip valstybės gynimo priemonę, jis atvirai pavadino absurdiškomis, teigdamas, kad tik geresnis kariuomenės apginklavimas, disciplina, mobilizacijos reikalų sutvarkymas gali užtikrinti atsparumą išorinei agresijai. Panašiai situacija klostėsi ir kitame, vasario 19 d., posėdyje, skirtame karo padėties panaikinimo įstatymo trečiajam skaitymui. Pirmininkaujantis, siekdamas išvengti anksčiau buvusių ilgų, vienodų monologų, apribojo kalbėjimo trukmę iki 5 minučių. Tačiau tai diskusijų nenuramino: kairieji ir dešinieji, kad ir trumpiau kalbėdami, kategoriškai laikėsi savo pozicijų, jas grindė tais pačiais, gerokai hiperbolizuotais argumentais, plūdo vieni kitus. Dėl kilusio triukšmo ir nevaldomos padėties posėdis nutrauktas vos sulaukus pusiaudienio. Vasario 23 d. vėl sugrįžta prie nebaigto svarstyti klausimo. Posėdžio pradžioje pranešta, kad krikščionių demokratų atstovas Vilimas pasiūlė karo padėties panaikinimo pro- 202 ten pat, p. 5. 20 ten pat, p. 8. 204 Tent pat 205 ten pat, p.15. 261

KARO PADĖTIES KLAUSIMAS LIETUVOS SEIMUOSE (1919–1927 M.)<br />

kenčia lenkai, ar kenčia lietuviai? Juk <strong>karo</strong> stovis Lietuvoje spaudžia <strong>Lietuvos</strong><br />

žmones, reiškia <strong>karo</strong> stovis bloga daro lietuviams ir <strong>karo</strong> stoviu jūs lenkų nenugąsdinsit.<br />

Kam ta bausmė mūsų gyventojams, jei lenkai kalti, kad Vilnių paėmė.<br />

Jei norite, kad mūsų karšto gyventojai turėtų bendrą tikslą išlaikyti mūsų krašto<br />

nepriklausomybę, tai nedarykite mūsų krašte katorgos režimo. Jūs laikote <strong>karo</strong><br />

stovį, smaugiat visus, kurie mano kitaip, kaip jūs, ir šnekate apie tai, kad mes<br />

privalom be galo mylėti šitą režimą.“ 202 Kiti kalbėję valdančiosios daugumos<br />

atstovai savo pasisakymuose iš esmės vadovavosi atstovo <strong>Jono</strong> steponavičiaus<br />

visiems pasakyta skambia lotyniška sentencija, jog aukščiausias įstatymas vyriausybei<br />

turi būti valstybės gerovė 203 . Toji gerovė, pasak jų, kaip tik ir reikalavo<br />

ypatingos karšto apsaugos – <strong>karo</strong> padėties. Ūkininkų sąjungos atstovas Jonas<br />

Vailokaitis <strong>karo</strong> padėties klausimą dar bandė susieti su svarbiausiais ir aktualiausiais<br />

visuomenei ūkio reikalais. Jis karštai įrodinėjo, kad tokia nepaprastoji<br />

padėtis yra būtina, siekiant sėkmingai įvykdyti žemės reformą, ir „įvaryti tam<br />

tikros baimės tiems žmonėms, kurie nori su svetima kariuomene nuversti <strong>Lietuvos</strong><br />

tvarką“ 204 . Anot Vailokaičio, kiekvienas doras lietuvis ūkininkas, paklaustas,<br />

ar Lietuvai reikalinga <strong>karo</strong> padėtis, atsakytų teigiamai.<br />

LsDP frakcijos narys K. Bielinis tokį krikščionių demokratų suinteresuotumą<br />

žūtbūt išsaugoti nepaprastąją padėtį susiejo su artėjančiais rinkimais, aiškindamas,<br />

jog tai leistų valdžiai „lengviau suvesti sąskaitas su politiniais priešais“ 205 . Visas dešiniųjų<br />

kalbas apie <strong>karo</strong> padėtį, kaip valstybės gynimo priemonę, jis atvirai pavadino<br />

absurdiškomis, teigdamas, kad tik geresnis kariuomenės apginklavimas, disciplina,<br />

mobilizacijos reikalų sutvarkymas gali užtikrinti atsparumą išorinei agresijai.<br />

Panašiai situacija klostėsi ir kitame, vasario 19 d., posėdyje, skirtame <strong>karo</strong><br />

padėties panaikinimo įstatymo trečiajam skaitymui. Pirmininkaujantis, siekdamas<br />

išvengti anksčiau buvusių ilgų, vienodų monologų, apribojo kalbėjimo trukmę<br />

iki 5 minučių. Tačiau tai diskusijų nenuramino: kairieji ir dešinieji, kad ir<br />

trumpiau kalbėdami, kategoriškai laikėsi savo pozicijų, jas grindė tais pačiais,<br />

gerokai hiperbolizuotais argumentais, plūdo vieni kitus. Dėl kilusio triukšmo ir<br />

nevaldomos padėties posėdis nutrauktas vos sulaukus pusiaudienio. Vasario 23<br />

d. vėl sugrįžta prie nebaigto svarstyti klausimo. Posėdžio pradžioje pranešta, kad<br />

krikščionių demokratų atstovas Vilimas pasiūlė <strong>karo</strong> padėties panaikinimo pro-<br />

202 ten pat, p. 5.<br />

20 ten pat, p. 8.<br />

204 Tent pat<br />

205 ten pat, p.15.<br />

261

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!