Karo archyvas. T. XXII. - Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo ...

258
Modestas KUODYS
sakė taip: „[...] dar yra komunistinis judėjimas ir judėjimas iš dešinės pusės 189 ,
tai tas judėjimas ne taip didelis kaip iš komunistų pusės ir ne taip baisus [...] 190 “.
Išorinės priežastys daugiausiai sietos su svetimų valstybių keliama grėsme, taip
pat su poreikiu pritraukti užsienio investicijas, kurioms karo padėtis, rengėjų
nuomone, trukdė 191 .
opozicija karo padėties panaikinimo projektą sutiko nepalankiai. Ta proga
laikraštyje Socialdemokratas buvo skelbiama: „Mūsų seimo dauguma – Ūkininkų
sąjunga, krikščionys demokratai, Darbo federacija, ir net valstiečiai liaudininkai
taip susigyveno su karo stoviu ir visokiomis nepaprastomis padėtimis, kad visi
mato pavojų, pereiti į normalę padėtį. Ir dabar seime karo stovis panaikinimas
svarstomas lygiagrečiai su įvedamu sustiprintos apsaugos [įstatymu]“ 192 . socialdemokratai
be galo piktinosi, kad svarstomas ne jų parengtas įstatymas. Liuda
Purėnienė kalboje pažymėjo, jog LsDP jau seniai buvo pateikusi du analogiškus
karo padėties panaikinimo projektus – vieną Pirmojo, kitą Antrojo seimo darbo
pradžioje 193 . Tačiau nė vienas jų dėl Krikščionių demokratų bloko pastangų
nepateko į dienotvarkę. Posėdyje kalbėjęs Ūkininkų sąjungos atstovas eliziejus
Draugelis atvirai pareiškė, kad opozicijos siūlomas įstatymas yra propagandinė
„proklamacija“ ir visiškai neatitinkanti esamų sąlygų bei valstybės saugumo
interesų 194 . Jis pabrėžė, kad Lietuvos vidaus padėtis tapo stabilesnė, komunistų
veikla išsikvėpė, todėl karo padėtis tapo nebereikalinga, tačiau sykiu pridūrė, jog
būtina palikti kai kurias nepaprastosios padėties priemones, galinčias užtikrinti
efektyvų tvarkos palaikymą. Tokias priemones, anot jo, kaip tik ir numatė „sustiprintos
apsaugos“ įstatymas. Projektas buvo pripažintas svarstytinu, įtrauktas į
darbotvarkę, tačiau prie jo sugrįžta labai negreit. 1924 m. liepos 22 d. LsDP frakcijos
narė Purėnienė, pateikdama savo siūlomą seimo darbotvarkės planą, viename
pirmųjų jo punktų bandė įtraukti karo padėties panaikinimo klausimą, tačiau
189
prieš 1923 m. rinkimus į seimą lietuvoje pradėjo veikti ekstremistinių dešiniųjų radikalų grupė(s),
savo kreipimuose prisistatanti fašistais. opozicija juos siejo su lkdp šalininkais ir taip pat vadino
fašistais. minėtos grupės asmenys surengė daug išpuolių prieš kitataučių (daugiausia žydų) nekilnojamąjį
turtą, ištepliojo nelietuviškas iškabas degutu. dėl to seime pateiktas paklausimas žr. Seimo.
stenogramos,.Pirmasis.seimas, 1923 02 20, p. 7. apie įvykius taip pat rašė spauda žr. k. valstietis. iš
kur eina fašizmas ir ką jis reiškia // Lietuvos žinios. 1923.03.14, p. 1–2. kuodas. ar esama pas mus
“fašizmo” // Lietuvos žinios. 1923.02.23, p.3.
190
Seimo stenogramos. Antrasis seimas, 1924 05 06, 93 pos., p. 3.
191
Ten pat
192
kademų apsaugos įstatymas // Socialdemokratas, 1924 05 21, p. 1.
193
Seimo stenogramos. Antrasis seimas, 1924 05 06, 93 pos., p. 4.
194 Ten pat