Karo archyvas. T. XXII. - Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo ...
Share Embed Flag
Download ePaper

Karo archyvas. T. XXII. - Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo ...

Karo archyvas. T. XXII. - Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo ... Karo archyvas. T. XXII. - Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo ...

lka.lt
25.06.2013 Views

256 Modestas KUODYS būdu, kurio negali pateisinti ir neleidžia veikiantieji įstatymai“ 183 . nors vidaus reikalų ministras Kazys oleka įrodinėjo, jog kai kurie interpeliacijoje pateikti faktai buvo perdėti, tačiau visiškai jų nepaneigė 184 . Tai, jog krikščionys demokratai visokeriopai, dažnai net neteisėtais būdais stengėsi išsilaikyti valdžioje, gausiai skelbta ir to meto socialdemokratų bei valstiečių liaudininkų spaudoje 185 . Pateikti faktai, jų vertinimai labai įvairūs – kartais rimtesni, kartais stipriai tendencingi, tačiau šiaip ar taip juose būta nemažai tiesos tuo atžvilgiu, jog valdančioji dauguma išties gana plačiai naudojosi valdžia, nepaprastosios padėties teikiamomis priemonėmis ir Bažnyčios parama rinkimų kovoje su potencialiais konkurentais. Kad daugumą turintys dešinieji nebuvo linkę labai paisyti socialdemokratų skundų, parodė balsavimas, kurio metu vien Krikščionių demokratų bloko balsais interpeliacija buvo atmesta. savo valdžią krikščionys demokratai saugojo priešindamiesi ir atmesdami įvairias opozicijos iniciatyvas, orientuotas į demokratinių laisvių ir teisių raiškos didinimą, visuomenės kontrolės priemonių atsisakymą. Pavyzdžiui, 1923 m. birželio viduryje LsDP bandė į seimo dienotvarkę įtraukti amnestijos įstatymo projektą, turėjusį padėti atgauti laisvę daliai politinių kalinių ir koncentracijos stovyklos internuotųjų 186 . Iniciatorių vardu kalbėjęs Markauskas pažėrė daug kritikos dėl karo padėties metu vykdomų prevencinių areštų, komendantų savivalės, karo teismų ir jų sprendžiamų politinių bylų. Tačiau balsuojant karšta opozicijos atstovo kalba nepadėjo – krikdemų blokas pavyzdingai laikėsi partinės drausmės ir 37 balsais atmetė projektą. Kita valdančiosios daugumos veiklos kryptis išsaugant savo dominavimą reiškėsi mėginimais plėsti ir „tobulinti“ viešąją visuomenės raišką ribojančią įstatyminę bazę. Tai buvo ypač svarbu ketinant ilgainiui atšaukti karo padėtį, įgijusią blogą reputaciją visuomenės akyse ir opozicijos nuolatos aršiai kritikuojamą. Todėl galvota apie galimas alternatyvias efektyvias antivalstybinių jėgų, taip pat ir nepageidaujamos legaliosios opozicijos veiklos kontrolės priemones. Iš pradžių, kol dar dienotvarkėje neatsirado karo padėties atšaukimo įstatymas, imtasi pakoreguoti esamą nepaprastosios padėties režimą, papildant jį reglamentuojančius YVAĮ. 1924 m. vasario pabaigoje valdančioji dauguma pateikė dvyliktojo įstatų paragrafo papildymą, kuris numatė platesnes karo komendantų teises prižiūrint spaudą. opozicija tai sutiko labai neigiamai. Valstiečių liaudinin- 183 ten pat. 184 ten pat. 185 k. valstietis [k. grinius?] rinkimų agitacijos laisvė // Lietuvos žinios, 1923 04 18, p.1; rinkimų laisvės varžymo dokumentai // Lietuvos žinios, 1923 04 18, p. 3. 186 Seimo stenogramos. Antrasis seimas, 1923 06 16, 5 pos., p. 5.

KARO PADĖTIES KLAUSIMAS LIETUVOS SEIMUOSE (1919–1927 M.) kų atstovai įrodinėjo, jog esamos spaudos cenzūros priemonės pakankamai griežtos, dėl jų ir taip esą dažnai kyla problemų, todėl bet kokie žingsniai žiniasklaidos atstovų atsakomybės didinimo linkme būtų be galo žalingi 187 . Kitame posėdyje YVAĮ papildymo projektą seimas dar pataisė – aiškiau pabrėžė karo komendanto teisę leisti privalomus įsakymus ir už jų nevykdymą bausti administraciniu areštu iki 3 mėnesių, bauda iki 5000 litų arba taikyti abi bausmes kartu. Čia pasiūlytas pakeitimas buvo daugiau redakcinio pobūdžio, nes piniginį baudos dydį pasistengta pritaikyti prie pakitusios valstybės valiutos ir jos vertės. 1924 m. gegužės 6 d. į seimo dienotvarkę pagaliau pateko karo padėties panaikinimo klausimas. egzistavo du šiam tikslui parengti įstatymo projektai: vieną, ankstesnįjį ir radikalesnį, inicijavo LsDP frakcija, kitą, daugiau simbolinį, – Vyriausybė. Valdančiosios daugumos atstovai dar Krašto apsaugos komisijoje prioritetą teikė pastarajam projektui, todėl jis ir buvo tos dienos posėdyje pristatomas. Jo esmė labai paprasta – karo padėtis panaikinama, vietoje jos įvedama sustiprintos apsaugos padėtis. Tai jau bandyta padaryti dar steigiamojo seimo laikais, 1922 m. antrojoje pusėje, svarstant „sustiprintos apsaugos“ įstatymą. Kaip ir tada, numatomas karo padėties panaikinimas neturėjo atnešti didesnių permainų valstybės gyvenime, pagrindinis šio sumanymo tikslas buvo kiek sušvelninti nepaprastosios padėties režimą, pakelti valdžios ir kariuomenės autoritetą, padėti joms atsikratyti prastos reputacijos. Referentas Jonas steponavičius pristatė svarbiausias priežastis, paskatinusias kelti karo padėties atšaukimo klausimą: „Motyvai, kurie kalba už panaikinimą karo stovio yra šie. Karo padėties kaipo toks, ir įstatymas, kuris per ilgai veikia, jau pasilieka nereikalingas. Iš antros pusės, tas karo stovis trukdo patį judėjimą mūsų krašte, lieka ypatingi teismai civiliniams žmonėms. Ir paskui svarbiausia, kad krašte karo stovio vykinimas atsieina kraštui apie pusantro milijono litų [...]“. „Motyvai kurie sako prieš karo stovį yra šie. sustiprintas stovis karšte, užsienyje ir bendrai europoje vykdomas Vidaus Reikalų ministerio, o ne Krašto apsaugos. Iš antros pusės, karo padėtį vykinimas krašte be galo išpučia Krašto apsaugos ministerijos sąmatą ir tas visas pareigas, kurios uždėtos buvo Krašto apsaugos ministerijai. Iš esmės imant [...] tos visos pareigos yra antraeilės.“ 188 Projekto rengėjai būtinybę karo stovį pakeisti sustiprinta apsauga aiškino vidinėmis ir išorinėmis priežastimis. Prie vidinių jie priskyrė finansines sąnaudas, KAM atitraukimą nuo policinių funkcijų vykdymo, antivalstybinių jėgų pavojus. Beje, pastarąjį referentas nu- 187 Seimo stenogramos, Antrasis seimas, 1923 02 26, 70 pos., p.4. 188 Seimo stenogramos. Antrasis seimas, 1924 05 06, 93 pos., p. 3. 257

256<br />

Modestas KUODYS<br />

būdu, kurio negali pateisinti ir neleidžia veikiantieji įstatymai“ 183 . nors vidaus<br />

reikalų ministras Kazys oleka įrodinėjo, jog kai kurie interpeliacijoje pateikti<br />

faktai buvo perdėti, tačiau visiškai jų nepaneigė 184 . Tai, jog krikščionys demokratai<br />

visokeriopai, dažnai net neteisėtais būdais stengėsi išsilaikyti valdžioje,<br />

gausiai skelbta ir to meto socialdemokratų bei valstiečių liaudininkų spaudoje 185 .<br />

Pateikti faktai, jų vertinimai labai įvairūs – kartais rimtesni, kartais stipriai tendencingi,<br />

tačiau šiaip ar taip juose būta nemažai tiesos tuo atžvilgiu, jog valdančioji<br />

dauguma išties gana plačiai naudojosi valdžia, nepaprastosios padėties<br />

teikiamomis priemonėmis ir Bažnyčios parama rinkimų kovoje su potencialiais<br />

konkurentais. Kad daugumą turintys dešinieji nebuvo linkę labai paisyti socialdemokratų<br />

skundų, parodė balsavimas, kurio metu vien Krikščionių demokratų<br />

bloko balsais interpeliacija buvo atmesta.<br />

savo valdžią krikščionys demokratai saugojo priešindamiesi ir atmesdami įvairias<br />

opozicijos iniciatyvas, orientuotas į demokratinių laisvių ir teisių raiškos didinimą,<br />

visuomenės kontrolės priemonių atsisakymą. Pavyzdžiui, 1923 m. birželio viduryje<br />

LsDP bandė į seimo dienotvarkę įtraukti amnestijos įstatymo projektą, turėjusį padėti<br />

atgauti laisvę daliai politinių kalinių ir koncentracijos stovyklos internuotųjų 186 . Iniciatorių<br />

vardu kalbėjęs Markauskas pažėrė daug kritikos dėl <strong>karo</strong> padėties metu vykdomų<br />

prevencinių areštų, komendantų savivalės, <strong>karo</strong> teismų ir jų sprendžiamų politinių<br />

bylų. Tačiau balsuojant karšta opozicijos atstovo kalba nepadėjo – krikdemų blokas<br />

pavyzdingai laikėsi partinės drausmės ir 37 balsais atmetė projektą.<br />

Kita valdančiosios daugumos veiklos kryptis išsaugant savo dominavimą<br />

reiškėsi mėginimais plėsti ir „tobulinti“ viešąją visuomenės raišką ribojančią įstatyminę<br />

bazę. Tai buvo ypač svarbu ketinant ilgainiui atšaukti <strong>karo</strong> padėtį, įgijusią<br />

blogą reputaciją visuomenės akyse ir opozicijos nuolatos aršiai kritikuojamą.<br />

Todėl galvota apie galimas alternatyvias efektyvias antivalstybinių jėgų, taip pat<br />

ir nepageidaujamos legaliosios opozicijos veiklos kontrolės priemones.<br />

Iš pradžių, kol dar dienotvarkėje neatsirado <strong>karo</strong> padėties atšaukimo įstatymas,<br />

imtasi pakoreguoti esamą nepaprastosios padėties režimą, papildant jį reglamentuojančius<br />

YVAĮ. 1924 m. vasario pabaigoje valdančioji dauguma pateikė<br />

dvyliktojo įstatų paragrafo papildymą, kuris numatė platesnes <strong>karo</strong> komendantų<br />

teises prižiūrint spaudą. opozicija tai sutiko labai neigiamai. Valstiečių liaudinin-<br />

183<br />

ten pat.<br />

184<br />

ten pat.<br />

185<br />

k. valstietis [k. grinius?] rinkimų agitacijos laisvė // <strong>Lietuvos</strong> žinios, 1923 04 18, p.1; rinkimų<br />

laisvės varžymo dokumentai // <strong>Lietuvos</strong> žinios, 1923 04 18, p. 3.<br />

186<br />

Seimo stenogramos. Antrasis seimas, 1923 06 16, 5 pos., p. 5.

logo

products

Resources

Company

Terms of service
Privacy policy
Cookie policy
Cookie settings
Imprint
Change language
Made with love in Switzerland
© 2024 Yumpu.com all rights reserved

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!