25.06.2013 Views

Karo archyvas. T. XXII. - Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo ...

Karo archyvas. T. XXII. - Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo ...

Karo archyvas. T. XXII. - Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo ...

SHOW MORE
SHOW LESS

You also want an ePaper? Increase the reach of your titles

YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.

KARO PADĖTIES KLAUSIMAS LIETUVOS SEIMUOSE (1919–1927 M.)<br />

kariuomenės susitelkimo vietų labai trukdė socialdemokratų rinkimų agitacijai,<br />

bet „valdančiosios partijos tuo parėdymu suvaržytos nebuvo“ 177 . Toliau<br />

pareikštas protestas dėl „Darbininkų kuopų“ atstovų areštų, apkaltintų ryšiais<br />

su komunistais. Trečiojoje interpeliacijos dalyje LsDP atstovai išdėstė konkrečius<br />

rinkimų pažeidimus: „Rinkimų metu piliečiai buvo valdžios terorizuojami,<br />

juos kratant, mušant, areštuojant ir surašant jų turtą. Taip Varėnoj buvo areštuota<br />

<strong>Lietuvos</strong> socialdemokratų partijos nariai: Adomas Andriulionis, Petras Andriulionis,<br />

Juozas šemelionis, Juozas Linkevičius ir Domas Kairevičius. Per tuos<br />

areštus atimta apie du šimtu mūsų atsišaukimų „Ko mes socialdemokratai einame<br />

į seimą“ ir įgaliojimas nuo partijos vardo dalyvauti seimo rinkimuose.“ 178<br />

Interpeliantai taip pat nurodė, jog prieš pat seimo rinkimus iš darbo buvo atleisti<br />

kai kurie valdininkai, simpatizavę socialdemokratams. Baigiamojoje dokumento<br />

dalyje jie pažymėjo, kad „valdžios smurtas ėjo sutartinai su bažnyčios smurtu<br />

[...]: visose bažnyčios prieš pat rinkimus dusyk buvo skaitomas vyskupų raštas<br />

su plačiais komentarais, o daugelyje bažnyčių ir be sąryšio su vyskupų raštu<br />

buvo atvirai grasinama [...]. Per išpažintį prisispytus buvo reikalaujama pasakyti<br />

už ką balsuota arba manoma balsuoti, o kaip bausmė buvo skiriama nedavimas<br />

nuodėmių išrišimo“ 179 . Pirmasis interpeliantų vardu kalbėjo steponas Kairys 180 ,<br />

jis su pasipiktinimu konstatavo, jog „nė vieno buvusiųjų seimų rinkimai nėjo tiek<br />

troškioje savivalybės atmosferoje“, nes „Pirmajame seime vyravusios politinės<br />

partijos pasiryžo pravesti tą rinkimų kampaniją savo tikslams realizuoti“ 181 . Toliau<br />

jis aiškino: „Jei steigiamasis seimas renkant susirinkimai ir mitingai galima<br />

buvo kviesti palyginti visai laisvai, jei pirmojo seimo rinkimais <strong>karo</strong> stovio suvaržymai<br />

buvo modifikuoti ir suminkštinti, tai šiais paskutiniais rinkimais, padaryta<br />

viskas, kad net tos formalinės sąlygos [..] būtų kiek galima suvaržytos ir<br />

net paverstos trukdymo ir pašalinimo priemonėmis.“ 182 Apibendrindamas savo<br />

teiginius, Kairys pažymėjo, jog „praėjusieji rinkimai iškėlė dar vieną ypatybę,<br />

kurios nežinojo rinkimai į steigiamąjį seimą ir į Pirmąjį seimą. Būtent: mūsų<br />

<strong>karo</strong> vadovybė laikė galimu įsilaužti į rinkimų kampanijos eigą ir jos tvarką tokiu<br />

177<br />

Seimo stenogramos. Antrasis seimas, 1923 06 08, p. 2.<br />

178<br />

ten pat.<br />

179<br />

ten pat., p. 3.<br />

180<br />

apie s. kairį žr. j. stražinskas, Steponas Kairys – inžinierius, mokslininkas, kūrėjas, kaunas, 1999;<br />

ilgūnas g. Steponas Kairys, vilnius, 2003.<br />

181<br />

Seimo stenogramos. Antrasis seimas, 1923 06 08, p. 3.<br />

182 ten pat.<br />

255

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!