25.06.2013 Views

Karo archyvas. T. XXII. - Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo ...

Karo archyvas. T. XXII. - Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo ...

Karo archyvas. T. XXII. - Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo ...

SHOW MORE
SHOW LESS

You also want an ePaper? Increase the reach of your titles

YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.

246<br />

Modestas KUODYS<br />

legalioms partijoms bendrauti su rinkėjais 132 . Jo nuomone, <strong>karo</strong> komendantai ir<br />

kiti valdžios atstovai turi pakankamai priemonių kovoti su antivalstybiniais agitatoriais,<br />

bet dažnai persekioja ne juos, o legalių opozicinių partijų organizacijas<br />

ir veikėjus. Liaudininkų lyderio kalbą su pritarimu sutiko socialdemokratai. Jų<br />

atstovas Vladas Požela buvo gerokai tiesmukesnis. Anot jo, „<strong>karo</strong> stovis duoda<br />

progos ir toliau komendantams nustatyti savo diktatūrą tokią, kokią jie turėjo ligi<br />

šiol“ 133 . socialdemokratams antrino nepartinis J. Žitinevičius: „Iš tikrųjų <strong>karo</strong><br />

stovis ramiems gyventojams be abejo kenkia ir kenks toliau, bet jis nekenkia tokiems<br />

spekuliantams ir tiems, kuriems kaip tiktai buvo <strong>karo</strong> stovis taikomas, arba<br />

kitaip sakant, išleidžiant įstatymą apie <strong>karo</strong> stovį, buvo manoma, kad tuos visus<br />

spekuliantus bus galima suvaldyti. <strong>Karo</strong> stovis gali būti kai kam ir labai reikalingas.<br />

Aišku mums iš to, sakysime kai kuriems komendantams, kad parodytų<br />

savo smarkumą ir taip pat milicininkams, kurie ačiū Dievui, atprato visokius<br />

mušimus vartoti, bet kada yra <strong>karo</strong> stovis, tai vis dėl to nors kumščiu į nugarą<br />

suduoda, sako, kad tai esąs <strong>karo</strong> stovis 134 “.<br />

Diskusijas dar labiau paaštrino tos pačios dienos posėdyje LsDP frakcijos<br />

pateikta interpeliacija dėl milicijos veiksmų 1922 m. balandžio 27 d. vykusio<br />

geležinkeliečių streiko metu 135 .Tai buvo gana svarus kairiųjų argumentas <strong>karo</strong><br />

padėties šalininkų nenaudai. Vis dėlto ši, kaip ir kitos su <strong>karo</strong> padėties problemomis<br />

susijusios socialdemokratų interpeliacijos, nebuvo priimtos.<br />

1922 m. liepos 5 d. steigiamąjį seimą sudrebino dar viena tiesiogiai prieš<br />

<strong>karo</strong> padėtį ir cenzūrą nukreipta šį kartą – Valstiečių sąjungos ir socialistų liaudininkų<br />

demokratų frakcijos inicijuota interpeliacija ministrų kabinetui. Jos atsiradimą<br />

sąlygojo pusmetį periodiškai pasikartojantys <strong>karo</strong> cenzūros išpuoliai<br />

prieš spaudą, daugiausiai prieš šios politinės srovės laikraštį <strong>Lietuvos</strong> žinios.<br />

Interpeliantai įrodinėjo, jog <strong>karo</strong> cenzoriai viršijo įgaliojimus ir išbraukė straipsnius,<br />

kurie nepažeidė esamų visuomenės informavimo apribojimų. esminė tų<br />

apribojimų sąlyga buvo tokia: <strong>karo</strong> padėties metu buvo draudžiama skelbti žinias<br />

apie kariuomenę – ne tik jos skaičių, kovinį pasirengimą ar dislokacijos vietą, bet<br />

ir neigiamą, demoralizuojančio pobūdžio, armijos kovinę dvasią pakertančią informaciją.<br />

Interpeliacijos iniciatoriai siekė įrodyti, jog atskirų <strong>karo</strong> komendantų<br />

savivalės paviešinimas nepriklauso tų draudžiamų duomenų kategorijai, kadangi<br />

132 ten pat.<br />

133 ten pat, p. 98.<br />

134 ten pat, p. 99.<br />

135 ten pat, p. 101.

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!