Karo archyvas. T. XXII. - Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo ...

244
Modestas KUODYS
buotojų, kur sunku gaut gerą komendantą, visuomet atsiranda blogumų, ir kaip
tai dažnai būna, karo padėtis labai sunkiai varžo ramius žmones, žinomas daiktas,
mes nė valandėlės negalėsim kęsti, kada pareis jos laikas. Karo padėtis buvo įvesta
tada, kada susirinko steigiamasis seimas, ir po steigiamojo seimo langais pradėjo
varyt agitaciją prieš seimą, kad jį reikia išvaikyt, kad Lietuvos valdžia yra buožių
valdžia ir kitais bjauriausiais būdais šmeižė valdžią ir ardė valstybę. Karo padėtis
buvo įvesta tada, kai lenkai grėsė pulti, kada buvo didelis pavojus ir iš rusų pusės.
Tada tik buvo įvesta ta karo padėtis, tada ir mes reikalavom, kad ją įvestų. Drauge
Krašto apsaugos komisijoj stovėjo už karo padėties įvedimą ir socialdemokratai,
tik paskui, viešam seimo posėdy, jie buvo prieš karo padėties įvedimą. Ką mes randam
reikalingu, mes darom atvirai. Bet drauge mes viešai ir griežtai pasisakome,
jog vos tik įvyks taika, tai karo padėtis tuoj turi būti panaikinta, nei valandai nebus
jos ilgiau, negu ji bus reikalinga 125 “. Panaši pozicija atsispindėjo ir valstiečių bei
liaudininkų spaudoje. Lietuvos ūkininkas skaitytojus apie karo padėties įvedimą
informavo netgi su tam tikra optimizmo gaidele: „Apskritai karo stovis įvedamas
ne geriems, bet blogiems. Geriems žmonėms karo stovio nėra daug ko bijoti. Visiems,
kurie yra mūsų nepriklausomybės bei tvarkos šalininkais, karo stovio nėra
ko bijotis, juo labiau, kad st. seimo išrinkta valdžia pamainė daugelį žmonėms
įkyrėjusių karo komendantų, bei kitų valdininkų 126 “.
Iš pasisakymų seime bei straipsnių spaudoje matyti, jog socialistai liaudininkai
demokratai ir Valstiečių sąjunga į tuometinę Lietuvos padėtį žvelgė gerokai atsargiau,
nors deklaratyviai ne mažiau nei socialdemokratai aukštino demokratines
laisves. nuosaikų pritarimą griežtesnei vidaus politikos linijai didžiaja dalimi lėmė
bendradarbiavimas su Krikščionių demokratų bloku koalicinėje Vyriausybėje.
seimo frakcijų pozicijos dėl karo padėties trumpam, bet pakankamai aiškiai
suvienodėjo 1920 m. spalį L. Želigovskio karinės avantiūros akivaizdoje. Tuo
metu kaip tik svarstytas YVAĮ papildymas, numatantis karo komendantams teisę
įtariamus antivalstybine veikla asmenis prevencine tvarka izoliuoti koncentracijos
stovykloje. Keliuose posėdžiuose aptariant šį klausimą, didesnių prieštaravimų
nekilo 127 , nors vėliau koncentracijos stovyklos egzistavimo faktas nuolatos
atsidurdavo rėksmingos socialdemokratų kritikos smaigalyje.
netrukus, 1920 m. spalio 22 d., dėl kilusios Kaunui grėsmės steigiamasis
seimas buvo pakeistas laikina institucija – Mažuoju seimu, sudarytu iš seimo
125
Steigiamojo seimo darbai, 1920 09 15, 44 pos., p. 351.
126
kar. rus. karo stovį įvedus // Lietuvos ūkininkas, 1920 08 01, p. 2.
127
Steigiamojo seimo darbai, 1920 10 08, 49 pos., p. 457–458; ten pat, 50 pos., p. 464–467.