25.06.2013 Views

Karo archyvas. T. XXII. - Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo ...

Karo archyvas. T. XXII. - Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo ...

Karo archyvas. T. XXII. - Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo ...

SHOW MORE
SHOW LESS

Create successful ePaper yourself

Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.

236<br />

Modestas KUODYS<br />

prievarta. Be to, atskiri šios frakcijos nariai dar pateikė mažiausiai 4 paklausimus,<br />

tiesiogiai susijusius su minėtomis problemomis. Vieną interpeliaciją dėl<br />

<strong>karo</strong> padėties ir cenzūros Vyriausybei pateikė socialistų liaudininkų demokratų<br />

atstovai. Taigi šioje srityje socialdemokratai absoliučiai pirmavo seimo statute<br />

numatytomis priemonėmis kovodami su krikščionių demokratų bloku. Apskritai<br />

dažnos ir kategoriškos socialdemokratų interpeliacijos erzino valdančiąją daugumą.<br />

Tai išryškėjo jau pačioje steigiamojo seimo veiklos pradžioje. 1920 m.<br />

birželį krikščionių demokratų atstovas Vytautas Bičiūnas šios partijos laikraštyje<br />

Laisvė piktinosi: „Manding, valstybiniai nusistačiusi visuomenė turėtų užklausti<br />

seimo daugumos: ar ilgai tęsis panašūs pasityčiojimai iš <strong>Lietuvos</strong>? Ar ilgai dar<br />

bus leista seime [...] spjaudyti veidan paeiliui kiekvienam vyriausybės atstovui,<br />

nepajėgiant išrodyti bent kokios kaltės ir ar galės egzistuoti Lietuvoj bent kokia<br />

žmoniškoji valdžia, jeigu ir ateityje kiekviename posėdyje seimas priiminės vis<br />

naujas interpeliacijas“ 96 .<br />

1921 m. gegužės 24 d., po kelių nepriimtų LsDP frakcijos interpeliacijų,<br />

pratęsdamas praėjusių posėdžių be galo aštrias diskusijas, krikščionių demokratų<br />

lyderis Mykolas Krupavičius pasakė turbūt vieną iš labiausiai socialdemokratus<br />

triuškinančių kalbų per visą steigiamojo seimo laikotarpį. Piktindamasis, jog,<br />

patyrę eilinę nesėkmę savo puolimo metu, socialdemokratai pasitraukė iš seimo<br />

komisijų, Krupavičius konstatavo, kad „[..] visą laiką socialdemokratų darbuotojai<br />

reiškė vieną dalyką – užtarimą ir saugojimą bolševikų agentų ir bolševikų<br />

tarnų“ 97 . Atskleisdamas visą savo iškalbą toliau jis dėstė: „Aš darau išvadas iš<br />

faktų, kuriuos paskelbiau. Bolševikai, kaip mes gerai žinome, nori mus prievarta,<br />

teroru prijungti Rusijai tokiomis pat teisėmis, kaip esam buvę iš caro laikais.<br />

Mes eidami mūsų visuomenės reikalavimais, stojome į griežtą kovą su jais, tuo<br />

tarpu kai kita visuomenės dalis būtent socialdemokratai, daro antraip – stengiasi<br />

juos užstoti, išteisinti ir tokiu būdu padėti jiems dirbti. Bolševikai stovi už jūsų,<br />

ponai socialdemokratai pečių ir turėdami seimo 14 žmonių užtarytojais, drąsiai<br />

eina prie savo griovimo darbo, drąsiau ima verst mūsų nepriklausomybę, drąsiau<br />

rengiasi liet mūsų kraują tik dėl to, kad turi socialdemokratuose užtarėjų, bet ar<br />

jūs suprasit, kad jūs tuo pačiu rengiat didelę nelaimę Lietuvai? Jūs slėpdami<br />

tuos tamsius elementus už savo pečių, turėsit nešt ir atsakomybę už tą didelę<br />

nelaimę, kuri dėl to gali ištikt Lietuvą! Man rodos, socialdemokratams vis dėl<br />

to reikėjo pažiūrėt į savo sąžinę, jeigu ten yra tautinės sąžinės, pasilikęs bent<br />

96<br />

v. Bičiūnas, interpeliacijų interpeliacija // Laisvė, 1920 06 20, p.1.<br />

97<br />

Steigiamojo seimo darbai, 1921 05 24, 95 pos., kaunas, 1922, p. 64.

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!