Karo archyvas. T. XXII. - Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo ...

2 4
Modestas KUODYS
tuvos valstybę. Todėl LsDP sulaukdavo valdančiosios daugumos priekaištų ir
kaltinimų dėl „bolševikinio“ pobūdžio kalbų ir veiklos, kurios, kritikų nuomone,
labiau padeda ne valstybei, bet jos priešams, siekiantiems destabilizuoti padėtį.
nors socialdemokratai viešai ir smerkė rusiškąjį bolševizmą, smurtinę proletariato
diktatūrą 83 , Rusijos imperialistinius siekius bei aiškiai pasisakė už Lietuvos
nepriklausomybę, tačiau į savo valstybę jie vis dėlto žvelgė marksistų
akimis. Tai jų poziciją darė labai dviprasmišką. Pavyzdžiu, L. Želigovskio karinės
akcijos metu 1920 m. LsDP spauda 84 ir partijos centro komitetas ragino
Lietuvos darbininkiją stoti savanoriais į kariuomenę ir visomis išgalėmis ginti
Lietuvą, kartu nepamirštant, „kad ir sava klerikalė – buržuazinė valdžia ir visuomenė
– buvo, yra ir bus darbininkų priešas, kad tik didelis pavojus verčia tą
priešą laikinai taikytis ir gretimai eiti“ 85 .
skandalingai pirmaisiais priešų spaudžiamos valstybės gyvavimo metais
steigiamajame seime skambėdavo kai kurių socialdemokratų frakcijos atstovų
kalbos apie Lietuvos kariuomenę, raginimai ją mažinti. Pavyzdžiui, Kazimieras
Venclauskis 86 1921 m. pradžioje šaulių sąjungą nesivaržydamas vadino pakilusia
virš kariuomenės „baltąja gvardija“, skirta streikams malšinti 87 . o 1922 m.
vasario mėnesį, svarstant karo mokyklos projektą, vienas minėtos frakcijos lyderių
prof. Vincas Čepinskis 88 piktinosi valstybės militarizacija. „Pas mus kai kurie
mano, kad nėra militarizmo“, – teigė jis, – „daugelis karininkų, daugelis uniformuotų
žmonių gatvėse dar nereiškia, kad pas mus viešpatauja militarizmas. Bet
aš turiu pasakyti, kad visų tų išorinė išvaizda ir, kas svarbiausia, jų elgesys aiškiai
rodo, kad pas mus yra militarizmas ir militarizmas blogiausios rūšies, nes viskas,
kas pas mus daroma, sulig kurpaliu ne Vakarų europos [...], bet sulig reakcinės
Rusijos kurpaliu“ 89 . svarstant Konstitucijos dalį, skirtą valstybės gynybai,
socialdemokratai pasisakė už kariuomenės organizavimą milicijos pagrindais 90 .
Tokią poziciją rėmė ir savo kalboje labai aiškiai argumentavo nepartinis Jurgis
Žitinevičius: „Mes žinome, kiek toji armija kaštuoja, ir argi galima bus ateityje
83
į mūsų skaitytojus // Socialdemokratas, 1919 09 11, p. 1; Bolševikų okupacijos pasekmės // Socialdemokratas,
1920 07 29, p.1; teisybė apie rusus // Socialdemokratas, 1920 09 09, p.2.
84
atmušti juos! // Socialdemokratas, 1922 10 21, p.1.
85
lsd partijos Centro komitetas gynimosi reikalu // Socialdemokratas, 1920 10 28, p.1.
86
apie k. venclauskį žr. Kazimieras Venclauskis, šiauliai, 2000.
87
Steigiamojo seimo darbai, 1921 04 20, 82 pos., p. 22.
88
apie v. Čepinskį žr. Z. mačionis, j. Čepinskis, Profesorius Vincas Čepinskis, vilnius, 1992.
89
Steigiamojo seimo darbai, 1922 02 03, 167 pos., p. 12.
90
ten pat, 1922 04 10, 196 pos., p. 111–112.