Karo archyvas. T. XXII. - Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo ...

2 0
Modestas KUODYS
padėtį 63 . šį žingsnį žengti paskatino suaktyvėjusi bolševikų bei prolenkiškų elementų
veikla, taip pat padidėjęs išorinis pavojus dėl Lenkijos ir sovietų Rusijos
karo veiksmų 64 . Dar anksčiau, liepos 13 d., karo padėtis įvesta Vilniaus krašte,
sovietų Rusijos perduotame Lietuvai pagal taikos sutartį. Anuometinis Lietuvos
kariuomenės teisininkas kpt. J. Matulevičius straipsnyje, skirtame nepaprastosios
padėties raidai 1919–1929 m., pastebėjo, jog Vilniaus krašte karo padėtis
buvo įvesta 65 nesilaikant Laikinojoje Konstitucijoje nustatytos tvarkos, nes jį
įvedė Ministrų kabinetas be seimo patvirtinimo 66 .
Karo padėties režimas sušvelnintas 1922 m. rugpjūčio 17d., kai nepaprastoji
padėtis išliko tik sostinėje, palei demarkacinę liniją ir geležinkelių zonoje visoje
respublikoje 67 . 1924–1925 m. Antrajame seime pradėjus svarstyti karo padėties
panaikinimo klausimą, krikščionių demokratų blokas, turėdamas balsų daugumą,
priėmė „sustiprintos apsaugos įstatymą“ 68 . ši nepaprastosios padėties forma nedaug
kuo skyrėsi nuo karo padėties, nes čia visuomenės kontrolės funkcijos buvo
suteiktos vidaus reikalų ministrui ir jam pavaldiems apskričių viršininkams. esminis
skirtumas – specifinės karo komendantų teisės, susijusios su kariuomenės
aprūpinimu karo metu (sekvestras, rekvizicijos, produktų transportavimo, gamybos
bei prekybos suvaržymai ir pan.). Tik karo komendantai galėjo siųsti asmenis
į koncentracijos stovyklą (nors nuo 1923 m. tokia įstaiga Lietuvoje nebeveikė)
bei tremti į konkrečias, savo nuožiūra parinktas vietoves. Tuo tarpu „sustiprintos
apsaugos įstatymas“ leido perkeliamiems asmenims pasirinkti tremties vietą
69 . Minėtas įstatymas apskrities viršininkams taip pat suteikė teisę sustabdyti
sąjungų, draugijų, bendrovių veiklą. Vis dėl to karo padėtis nustatė daugiau ir
rimtesnių apribojimų, todėl laikytas griežčiausia nepaprastosios padėties forma.
opozicijos pastangos 1925 m. priimti karo padėties panaikinimo įstatymą liko
bevaisės: krikščionių demokratų blokas, turėdamas persvarą, sugebėjo sulaikyti
jo pasirodymą, grąžindamas papildomoms redakcijoms į Teisių komisiją. Kitaip
aplinkybės susiklostė po Trečiojo seimo rinkimų, kai Vyriausybę sudarė valstie-
63
įstatymas karo stoviui įvesti // VŽ, 1920 07 23, nr. 41/430.
64
k. grinius, steigiamojo seimo metai // Aidai, 1970, nr.5, p. 204; v. lesčius, Lietuvos kariuomenė
Nepriklausomybės kovose 1918–1920, p. 288–300; a. e. senn, Lietuvos valstybės atkūrimas 1918–1920,
p.162–163.
65
lietuvos vyriausybės įsakymas, LVŽ, 1920 07 17, nr. 40/418.
66
j. matulevičius, ypatingoji padėtis lietuvoje // Kariuomenės teismas, p. 57.
67
įstatymo karo stoviui įvesti pakeitimas // VŽ, 1922 09 08, nr. 105/823.
68
sustiprintos apsaugos įstatymas // VŽ, 1925 06 13, nr. 194/1318.
69
j. matulevičius, ypatingoji padėtis lietuvoje // Kariuomenės teismas, p. 60.