Karo archyvas. T. XXII. - Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo ...
Karo archyvas. T. XXII. - Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo ... Karo archyvas. T. XXII. - Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo ...
10 pav. Įtvirtintos gyvenvietės Narkūnų piliakalnyje (Utenos r.) rekonstrukcija 11 pav. Pastato Narkūnų piliakalnyje (Utenos r.) rekonstrukcija pav.) pradedama stiprinti dirbtinėmis kliūtimis. Manoma, kad iš to laiko yra likę vertikalių kuolų, perpintų šakomis, apdrėbtomis moliu, ir sutvirtintų akmenimis, pėdsakai. Ankstyvajame geležies amžiuje atsiranda ir įtvirtinimų iš žemių – nesaugiausioje šiaurinėje kalvos pusėje kasamas gynybinis griovys ir įrengiamas pylimas 62 . Kitas ankstyviausių Lietuvos piliakalnių regionas yra Vakarų Lietuva. Čia ankstyviausi piliakalniai įrengti krantų kyšuliuose arba aukštumų viršūnėse 62 lietuvos piliakalniai. atlasas (sud. Z. Baubonis ir g. Zabiela). t. i. vilnius, 2005, p. 15. 22 Dr. Manvydas VITKŪNAS
BALTŲ KARYBOS ANKSTYVAJAME GELEŽIES AMŽIUJE (V–I A. PR. KR.) BRUOŽAI (Dapšiai, Mažeikių r.; Daubariai, Mažeikių r.; Imbarė, Kretingos r.; Kurmaičiai, Kretingos r.). Jų apatiniuose kultūrinio sluoksnio horizontuose rasta tik labai plačios chronologijos dirbinių: lipdytos lygios, brūkšniuotos ir neryškiai grublėtos keramikos, titnaginių grandukų, grąžtelių, kirvelių, akmeninių kaplių, trintuvų, molinių svarelių. Neturint gamtamokslinių datų, šie piliakalniai datuojami I tūkst. pr. Kr. antrąja puse63 . sauginių piliakalnyje (šiaulių r.), kurio data I tūkstm. pr. Kr. pabaiga, piliakalnio aikštelės pakraščius juose medinė tvora iš kas 1,5–2,5 m į žemę įkastų pušinių 15–20 cm storio rąstų, kurie laikė tarp jų sudėtus horizontalius rąstus. Rąstai, saugant juos nuo padegimo, iš dalies ir nuo vėjo, buvo apdrėbti moliu. už pirmos tvoros daugmaž per metrą atstumu ėjo antra tvora. Piliakalnio aikštelėje stovėjo nedideli pastatai (12 pav.). Anot piliakalnį tyrinėjusio V. Daugudžio, gamtos natūraliai labiau apsaugotose piliakalnio vietose būta ir viengubų medinių sienų. Medinės sienos papildomai buvo sustiprinamos akmenimis. Kartais būdavo statomos ir dvigubos sienos. Tarpus tarp dvigubų sienų, tyrinėtojo nuomone, veikiausiai dengė stogas. Kartais tarpas tarp dvigubų sienų buvo visiškai užpildomas akmenimis, taip gaunant itin tvirtą gynybinį statinį64 12 pav. Įtvirtinimų Sauginių piliakalnyje (Šiaulių r.) rekonstrukcija. . Vakarų Latvijoje ankstyviausias Paplakos, Liepojos r., piliakalnis datuotas I tūkstm. pr. Kr. viduriu ir antrąja puse. Prie šių piliakalnių greičiausiai tenka priskirti ir daugiau pajūrio ruože žinomus negausius iš akmenų krautus įtvirtinimus, įrengtus beveik lygiose vietose (Auksūdis, Kretingos r., Jakai, Klaipėdos r.). Čia iš akmenų krautuose pylimuose buvo įrengtos stulpinės konstrukcijos medines gynybines sienos. Ankstyva šių akmeninių įtvirtinimų chronologija rodo tai, kad kai kada šių įtvirtinimų liekanos aptinkamos pačiuose ankstyviausiuose pylimų sluoksniuose (Įpiltis, Mosėdis Skuodo r.), o jiems artimiausios analogijos žinomos iš Skandinavijos bei šiaures rytinio Pabaltijo, kur iš akmenų krauti 63 grigalavičienė e. narkūnų didžiojo piliakalnio tyrinėjimų rezultatai (apatinis kultūrinis sluoksnis) // lietuvos archeologija. t. 5. vilnius, 1986, p. 41–42, pav. 67. 64 lietuvos piliakalniai. atlasas (sud. Z. Baubonis ir g. Zabiela). t. i. vilnius, 2005, p. 15. 2
- Page 1 and 2: GENEROLO JONO ŽEMAIČIO LIETUVOS K
- Page 3 and 4: TURINYS Baltų karyBos ankstyvajame
- Page 5 and 6: Baltų karyBos ankstyvajame geleži
- Page 7 and 8: BALTŲ KARYBOS ANKSTYVAJAME GELEŽI
- Page 9 and 10: BALTŲ KARYBOS ANKSTYVAJAME GELEŽI
- Page 11 and 12: BALTŲ KARYBOS ANKSTYVAJAME GELEŽI
- Page 13 and 14: BALTŲ KARYBOS ANKSTYVAJAME GELEŽI
- Page 15 and 16: BALTŲ KARYBOS ANKSTYVAJAME GELEŽI
- Page 17 and 18: BALTŲ KARYBOS ANKSTYVAJAME GELEŽI
- Page 19 and 20: BALTŲ KARYBOS ANKSTYVAJAME GELEŽI
- Page 21: BALTŲ KARYBOS ANKSTYVAJAME GELEŽI
- Page 25 and 26: BALTŲ KARYBOS ANKSTYVAJAME GELEŽI
- Page 27 and 28: BALTŲ KARYBOS ANKSTYVAJAME GELEŽI
- Page 29 and 30: BALTŲ KARYBOS ANKSTYVAJAME GELEŽI
- Page 31 and 32: BALTŲ KARYBOS ANKSTYVAJAME GELEŽI
- Page 33 and 34: BALTŲ KARYBOS ANKSTYVAJAME GELEŽI
- Page 35 and 36: KARAS IR TAIKA RADVILŲ BIRŽŲ KUN
- Page 37 and 38: KARAS IR TAIKA RADVILŲ BIRŽŲ KUN
- Page 39 and 40: KARAS IR TAIKA RADVILŲ BIRŽŲ KUN
- Page 41 and 42: KARAS IR TAIKA RADVILŲ BIRŽŲ KUN
- Page 43 and 44: KARAS IR TAIKA RADVILŲ BIRŽŲ KUN
- Page 45 and 46: KARAS IR TAIKA RADVILŲ BIRŽŲ KUN
- Page 47 and 48: KARAS IR TAIKA RADVILŲ BIRŽŲ KUN
- Page 49 and 50: KARAS IR TAIKA RADVILŲ BIRŽŲ KUN
- Page 51 and 52: KARAS IR TAIKA RADVILŲ BIRŽŲ KUN
- Page 53 and 54: KARAS IR TAIKA RADVILŲ BIRŽŲ KUN
- Page 55 and 56: KARAS IR TAIKA RADVILŲ BIRŽŲ KUN
- Page 57 and 58: KARAS IR TAIKA RADVILŲ BIRŽŲ KUN
- Page 59 and 60: KARAS IR TAIKA RADVILŲ BIRŽŲ KUN
- Page 61 and 62: KARAS IR TAIKA RADVILŲ BIRŽŲ KUN
- Page 63 and 64: KARAS IR TAIKA RADVILŲ BIRŽŲ KUN
- Page 65 and 66: KARAS IR TAIKA RADVILŲ BIRŽŲ KUN
- Page 67 and 68: KARAS IR TAIKA RADVILŲ BIRŽŲ KUN
- Page 69 and 70: KARAS IR TAIKA RADVILŲ BIRŽŲ KUN
- Page 71 and 72: KARAS IR TAIKA RADVILŲ BIRŽŲ KUN
BALTŲ KARYBOS ANKSTYVAJAME GELEŽIES AMŽIUJE (V–I A. PR. KR.) BRUOŽAI<br />
(Dapšiai, Mažeikių r.; Daubariai, Mažeikių r.; Imbarė, Kretingos r.; Kurmaičiai,<br />
Kretingos r.). Jų apatiniuose kultūrinio sluoksnio horizontuose rasta tik<br />
labai plačios chronologijos dirbinių: lipdytos lygios, brūkšniuotos ir neryškiai<br />
grublėtos keramikos, titnaginių grandukų, grąžtelių, kirvelių, akmeninių kaplių,<br />
trintuvų, molinių svarelių. Neturint gamtamokslinių datų, šie piliakalniai datuojami<br />
I tūkst. pr. Kr. antrąja puse63 .<br />
sauginių piliakalnyje (šiaulių r.), kurio data I tūkstm. pr. Kr. pabaiga, piliakalnio<br />
aikštelės pakraščius juose medinė tvora iš kas 1,5–2,5 m į žemę įkastų<br />
pušinių 15–20 cm storio rąstų, kurie laikė tarp jų sudėtus horizontalius rąstus.<br />
Rąstai, saugant juos nuo padegimo, iš dalies ir nuo vėjo, buvo apdrėbti moliu.<br />
už pirmos tvoros daugmaž per metrą atstumu ėjo antra tvora. Piliakalnio aikštelėje<br />
stovėjo nedideli pastatai (12 pav.). Anot piliakalnį tyrinėjusio V. Daugudžio,<br />
gamtos natūraliai labiau apsaugotose piliakalnio vietose būta ir viengubų medinių<br />
sienų. Medinės sienos<br />
papildomai buvo sustiprinamos<br />
akmenimis. Kartais<br />
būdavo statomos ir dvigubos<br />
sienos. Tarpus tarp<br />
dvigubų sienų, tyrinėtojo<br />
nuomone, veikiausiai dengė<br />
stogas. Kartais tarpas tarp<br />
dvigubų sienų buvo visiškai<br />
užpildomas akmenimis, taip<br />
gaunant itin tvirtą gynybinį<br />
statinį64 12 pav. Įtvirtinimų Sauginių piliakalnyje (Šiaulių r.)<br />
rekonstrukcija.<br />
.<br />
Vakarų Latvijoje ankstyviausias Paplakos, Liepojos r., piliakalnis datuotas<br />
I tūkstm. pr. Kr. viduriu ir antrąja puse. Prie šių piliakalnių greičiausiai tenka<br />
priskirti ir daugiau pajūrio ruože žinomus negausius iš akmenų krautus įtvirtinimus,<br />
įrengtus beveik lygiose vietose (Auksūdis, Kretingos r., Jakai, Klaipėdos r.).<br />
Čia iš akmenų krautuose pylimuose buvo įrengtos stulpinės konstrukcijos medines<br />
gynybines sienos. Ankstyva šių akmeninių įtvirtinimų chronologija rodo<br />
tai, kad kai kada šių įtvirtinimų liekanos aptinkamos pačiuose ankstyviausiuose<br />
pylimų sluoksniuose (Įpiltis, Mosėdis Skuodo r.), o jiems artimiausios analogijos<br />
žinomos iš Skandinavijos bei šiaures rytinio Pabaltijo, kur iš akmenų krauti<br />
63 grigalavičienė e. narkūnų didžiojo piliakalnio tyrinėjimų rezultatai (apatinis kultūrinis sluoksnis)<br />
// lietuvos archeologija. t. 5. vilnius, 1986, p. 41–42, pav. 67.<br />
64 lietuvos piliakalniai. atlasas (sud. Z. Baubonis ir g. Zabiela). t. i. vilnius, 2005, p. 15.<br />
2
Change language