Karo archyvas. T. XXII. - Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo ...

226
Modestas KUODYS
(toliau – YVAĮ), – tai po kelių dienų leido oficialiai įvesti karo padėtį 39 . Minėtus įstatus
40 netrukus, kovo 5 d., pakartotinai priėmė Valstybės Taryba 41 . ši dviprasmiška
situacija atspindėjo nuo pat metų pradžios besitęsiančią ir pirmaisiais mėnesiais
ypač paaštrėjusią kovą aukščiausiuose Lietuvos valdžios sluoksniuose. Dešiniųjų
dominuojama Valstybės Taryba dėl įtakos ir sprendimų viršenybės konfrontavo
su kairiųjų atstovo – sleževičiaus pirmininkaujamu ministrų kabinetu. Valstybės
Tarybos prezidiumas, nustumdamas į šalį Vyriausybę, siekė įtvirtinti savo teisę
skelbti karo padėtį, kontroliuoti jo palaikymą. nesutarimai 1919 m. kovo 12 d.
atvedė prie Vyriausybės krizės – naująjį kabinetą sudarė krikščionių demokratų
žmogus Pranas Dovydaitis. Tačiau jis nepajėgė efektyviai veikti sudėtingoje situacijoje.
Dėl to į ankstesnįjį postą grįžo sleževičius, prieš tai iš Valstybės Tarybos
išsireikalavęs didesnių galių Vyriausybei 42 . Jo ryžtinga politika leido Lietuvai išgyventi
vieną iš sudėtingiausių nepriklausomybės kovų etapų 43 .
Tokia visais atžvilgiais komplikuota 1919 m. Lietuvos valstybės padėtis
lėmė tai, jog karo padėtis buvo įvesta skubotai, jos palaikymą reglamentuojantys
teisiniai aktai bei atitinkamos institucijos nebuvo tinkamai parengti ar apskritai
kurį laiką neegzistavo 44 . Be to, ir pati jos paskelbimo istorija turėjo nemažai kontraversiškų
detalių 45 . Kauno vyriausybės valdžia 1919 m. pirmoje pusėje veikė
nedidelėje Lietuvos dalyje, todėl teritoriją, kurioje visą dvidešimtmetį egzistavo
Pirmoji Respublika, karo padėtis realiai apėmė tik tų pačių metų rudenį 46 .
Karo padėties režimą reglamentavę YVAĮ per visą nepriklausomybės lai-
9
ministrų kabinetas įvesti karo padėtį nutarė 1919 m. vasario 10 d. iš pradžių nepaprastoji padėtis
turėjo veikti tik 30 km. juostoje palei fronto liniją. tačiau jau vasario 13 d. nauju įsakymu karo padėtis
įvesta iš esmės visoje kauno vyriausybės kontroliuojamoje teritorijoje. žr. krašto apsaugos ministerijos
karo stovio įvedimo įsakymai // LVŽ, 1919 03 05, nr.4/47, 4/48, 4/49.
40
ypatingi valstybės apsaugos įstatai // LVŽ, 1919 04 04, nr. 5/55.
41
m. maksimaitis, Lietuvos konstitucijų istorija, p. 80–81.
42
m. maksimaitis, lietuvos buržuazinės laikinosios vyriausybės priemonės 1918–1919 m. proletarinei
revoliucijai slopinti // Buržuazijos diktatūros Lietuvoje valstybiniai teisiniai aspektai (konferencijos medžiaga),
vilnius, 1976, p. 11–12.
4
r. Čepas, ministras pirmininkas mykolas sleževičius // Lietuvos Respublikos ministrai pirmininkai
(1918–1940) /sud. r. Čepas/ vilnius, 1997, p. 84–85.
44
skubotumas, nepasirengimas buvo ryškus kuriant visą valstybės teisinę bazę – tai ryškiai atsispindėjo net
pirmųjų laikinųjų konstitucijų rengimo peripetijose. žr. s. jegelevičius, lietuvos laikinųjų konstitucijų
ištakų klausimu // Mūsų konstitucionalizmo raida /sud. a. v. Bartkutė, a. vaišnys/ vilnius, 2003, p.37, 48.
45
pavyzdžiui, kauno savivaldybėje yvaį rankraštinis variantas buvo parengtas rusų kalba. plačiau
žr. p. janauskas, lietuviškas lūžis. kalbų varžybos kauno savivaldybėje 1918–1928 metais // Darbai ir
dienos, t.34, kaunas, 2003, p.35.
46
karo stovis // Lietuvių enciklopedija, t.11, Boston, 1957, p.84.