Karo archyvas. T. XXII. - Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo ...

KARO PADĖTIES KLAUSIMAS LIETUVOS SEIMUOSE (1919–1927 M.)
Daugirdaitė – sruogienė 3 parengė ir atskirą, kol kas vienintelę šios valstybės teisinius
pagrindus kūrusios institucijos veiklos apžvalgai skirtą monografiją. Joje
išanalizuoti svarbiausieji pirmosios demokratiškai išrinktos tautos atstovybės
darbai, reikšmė, pateikta vertingos medžiagos apie pačius tautos atstovus. Pirmieji
valstybės kūrimosi žingsniai, parlamentarizmo pradžia detaliai atskleisti
Prano Čepėno dvitomio „naujųjų laikų Lietuvos istorijos“ antrajame tome 4 . Visa
prieškario Lietuvos politinė raida apžvelgiama istoriko Jono švobos 5 knygoje
„seiminė ir prezidentinė Lietuva“. Tačiau jam, kaip ir kitam tautininkams simpatizavusiam
istorikui Aleksandrui Merkeliui 6 , būdingas tam tikras subjektyvumas
vertinant kontraversiškus to laikmečio įvykius. socialdemokratų partijos veiklą
prieškario valstybingumo metais savo knygoje atskleidė Juozas Vilčinskas 7 .
sovietmečiu paskelbta nemažai darbų, skirtų „buržuazinės“ Lietuvos valstybės
istorijai. Juose daugiausia įrodinėtas „antiliaudinis“ tiek demokratiškai išrinktos
8 , tiek perversmininkų suformuotos valdžios pobūdis, plačiai vaizduota
išsivaduojamoji „engiamųjų klasių kova“. orientuodamiesi į šias temines kryptis
to meto istorikai daug dėmesio skyrė valdžios represinės politikos, su kuria glaudžiai
susijusi ir karo padėtis, tyrimams. Tarp mus dominantį laikotarpį tyrinėjusių
autorių pirmiausia paminėtinas Juozas Bulavas 9 . stambiausios jo knygos
„Rinkimai ir „tautos atstovavimas“ buržuazinėje Lietuvoje“ viename skyriuje,
pavadintame „Karinis – policinis režimas“, išsamiai nagrinėjamas karo padėties
naudojimas visuomenės politinės raiškos kontrolei. Pilietinių laisvių varžymą,
trečiojo dešimtmečio represinės politikos ypatybes bei karo padėties naudojimą
jų įgyvendinimui savo tyrimuose plačiai analizavo Mindaugas Maksimaitis 10 bei
v. daugirdaitė – sruogienė, Steigiamasis seimas 1920 05 15 – 1922 10 07, new york, 1975.
4
p. Čepėnas, Naujųjų laikų Lietuvos istorija // t. 2, Chicago, 1986.
5
j. švoba, Seiminė ir prezidentinė Lietuva / fotograf., leid./ vilnius, 1992.
6
a.merkelis, Antanas Smetona. Jo visuomeninė, kultūrinė ir politinė veikla, new york, 1964.
7
j. vilčinskas, Lietuvos socialdemokratija kovoje dėl krašto nepriklausomybės, london, 1985.
8
i. gricevičiūtė, Antiliaudinė krikščionių demokratų partijos politika Lietuvoje 1920 – 1926 m., vilnius, 1953.
9
j. Bulavas j. Rinkimai ir „tautos atstovavimas“ buržuazinėje Lietuvoje, vilnius, 1956; Bulavas j. lietuvos
buržuazinės vyriausybės susidarymas ir veikla, kuriant valstybės aparatą // Buržuazinės valstybinės
teisinės koncepcijos, jų taikymas Lietuvoje ir kritika, vilnius, 1972.
10
m. maksimaitis, administracinių ir teisminių priemonių taikymas slopinant revoliucinį judėjimą
lietuvoje 1919–1926 m. // Lietuvos TSR Mokslų akademijos darbai. Serija A, t.1, vilnius, 1963; m.
maksimaitis, lietuvos laikinosios buržuazinės vyriausybės priemonės 1918–1919 m. proletarinei revoliucijai
slopinti // Buržuazijos diktatūros Lietuvoje valstybiniai teisiniai aspektai (konferencijos medžiaga),
vilnius, 1976. m. maksimaitis, „seimokratijos“ turinys ir klasinė esmė lietuvoje // Teisė, 1978,
t.14; m. maksimaitis, „seimokratijos“ turinys ir klasinė esmė lietuvoje // Teisė, 1978, t.14, p.13–22.
221