25.06.2013 Views

Karo archyvas. T. XXII. - Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo ...

Karo archyvas. T. XXII. - Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo ...

Karo archyvas. T. XXII. - Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo ...

SHOW MORE
SHOW LESS

Create successful ePaper yourself

Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.

218<br />

Doc. dr. Vytautas LESČIUS<br />

patiems gintis. neretai į pagalbą gyventojams būdavo siunčiami šauliai.<br />

Lenkų provokaciniai veiksmai prieš lietuvius minėtoje zonoje vyko trimis<br />

pagrindinėmis kryptimis – suvalkijos pietuose, Valkininkų–Rūdiškių geležinkelio<br />

ruože ir širvintų–Giedraičių krašte. Pietų suvalkijoje lenkai net suorganizavo<br />

vadinamąją „Varviškės savivaldą“, kuri skelbėsi esanti nepriklausoma nuo<br />

<strong>Lietuvos</strong> ir siekianti prisijungti prie „Vidurinės <strong>Lietuvos</strong>“. nebepakentus lenkų<br />

partizanų savivaliavimo, prieš juos į Varviškes 1923 m. kovo 23 d. pasiųstas xI<br />

pėst. pulko I batalionas minėtą lenkų organizaciją likvidavo.<br />

Dar nustatant neutraliąją zoną, dalis Gardino–Vilniaus geležinkelio (Varėnos–Rūdiškių<br />

ruožas) pateko į neutralią zoną. Todėl lenkai neteko tiesioginio<br />

susisiekimo geležinkeliu tarp Gardino–Varėnos–Vilniaus. Lenkai žūtbūt siekė šį<br />

ruožą perimti savo žinion, tačiau lietuviai perleisti jo nesutiko. Į šį reikalą įsikišo<br />

Tautų sąjungos Taryba. negavę <strong>Lietuvos</strong> vyriausybės sutikimo, lenkai ryžosi<br />

minėtą ruožą užimti jėga. sutelkę stambias ginkluotas pajėgas, jie 1923 m. vasario<br />

15 d. pradėjo veržtis į neutralią zoną Valkininkų–Rūdiškių geležinkelio stočių<br />

ruože. Lietuvių kariuomenės pajėgos toje vietovėje buvo menkos ir, nepaisant<br />

atkaklaus jų pasipriešinimo, po keleto dienų lenkai šį ruožą užėmė. šiame ruože<br />

lenkų užimtoje zonoje beveik visi gyventojai buvo lietuviai.<br />

Lenkų karinė vadovybė, siekdama revanšo dėl pralaimėjimo lietuviams 1920<br />

m. pabaigoje, neutralioje zonoje išskirtinį dėmesį skyrė širvintų bei Giedraičių<br />

vietovėms ir bet kokiais būdais siekė jas užimti. Todėl neatsitiktinai jau 1921 m.<br />

gruodžio mėn. prieš lietuvių I pėst. divizijos saugomą barą lenkų karinė vadovybė<br />

sutelkė ir nuolat laikė dideles karines pajėgas, ypač kavaleriją. Dažnai uniformuoti<br />

lenkų kariai užpuldavo neutralios zonos pasienyje buvusias lietuvių sargybas.<br />

Lietuviams palanki širvintų milicija, susiorganizavusi iš vietinių apylinkės jaunų<br />

vyrų, neįstengė viena apginti širvintų miestelio ir jo gyventojų. Lenkams pradėjus<br />

puldinėti širvintas vis gausesnėmis pajėgomis ir iškilus pavojui netekti širvintų,<br />

nutarta veikti lenkų pavyzdžiu, t. y. leisti saugoti ir ginti širvintas civiliais rūbais<br />

perrengtiems kariams. Taigi nuo 1922 m. gegužės 1 d. prasidėjo IV pėst. <strong>Lietuvos</strong><br />

karaliaus Mindaugo pulko karių partizaninė veikla neutralioje zonoje.<br />

Pažymėtina, jog IV pėst. pulko partizanai drauge su širvintų milicija ir šauliais<br />

atliko tikrai didvyrišką darbą savo tautai ir tėvynei, išlaikė savo rankose<br />

širvintas, atkakliai ir su pasiaukojimu gynė ne tik šį miestelį, bet ir aplinkines<br />

vietoves nuo lenkų puolimų ir sužlugdė visas jų pastangas atplėšti nuo <strong>Lietuvos</strong><br />

ir pasisavinti šį kraštą, suduodami priešui ryžtingą atkirtį.

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!