Karo archyvas. T. XXII. - Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo ...

210
Doc. dr. Vytautas LESČIUS
giausiai įtakos turėjo ta aplinkybė, kad vietos gyventojai, nežiūrint jų tautybės,
nenorėjo išleisti partizanų ir neperkalbamai prašė pulko vadovybės nepalikti jų
kerštingų lenkų partizanų aukomis. Taigi IV pėst. pulko partizanai pasiliko širvintose
ir savo užnugaryje turėjo jau minėtą barą, saugojantį kitą lietuvių pulką.
Ir tik visiškai aprimus kovoms ir įsitikinus, jog lenkų puolimo sulaukti nebeteks,
partizanai 1923 m. birželio 14 d. sugrįžo į savo pulką, įsikūrusį Panevėžyje 150 .
Tačiau iki to laiko I pėst. divizijos saugomame bare dar nebuvo ramu. Atskirose
jo vietose perrengti lenkų reguliariosios kariuomenės būriai, prasiveržę į
retai išdėstytų lietuvių sargybų užnugarį, puldinėjo tiek jas, tiek kuopų štabus.
1923 m. vasario 27 d. III pėst. pulko bare naktį apie 100 lenkų kareivių su 4
kulkosvaidžiais ir keliolika partizanų, vadovaujami 2 karininkų, prasiveržę į gilų
užnugarį, puolė Molėtus. Įsiveržę į miestelį, lenkai suėmė lietuvių milicininkus,
paėmė 10 arklių ir įvairaus turto. užpuolimo metu buvo sužeistas 1 lietuvių kareivis
ir miestelio pašto viršininkas. Lenkams į nelaisvę pateko 8 kareiviai, kuriuos
lenkai, atsitraukdami į neutralios zonos pusę, nusivarė iki Kirneilio kaimo,
kur juos nurengė ir paleido 151 .
Vasario mėn. pabaigoje prieš I pėst. divizijos sargybas veikė 5 partizanų grupės,
išdėstytos širvintų, Giedraičių, Joniškio–Dubingių, švenčionių ir Dūkšto rajonuose.
Kiekvienos grupės sudėtis – apie 150 žmonių, apginkluotų kulkosvaidžiais.
už jų atsargoje buvo III raitelių brigada iš IV ir x ulonų pulkų – švenčionių rajone
ir I legionų bei xIx lietuvių–baltgudžių divizijos – Vilniaus rajone.
siekdama užkirsti kelią lenkų plėšikavimams ir tokiai jų veiklai, I pėst. divizijos
vadovybė vasario 28 d. įsakė Anykščiuose dislokuoto III dragūnų „Geležinio
vilko“ pulko vadui su jam pavaldžiais 4 eskadronais persikelti į uteną.
Joje apsistojus pulko štabui ir vienam kulkosvaidžių eskadronui, kiti trys turėjo
perimti iš III pėst. pulko III bataliono saugomą barą ir išsidėstyti Molėtuose,
Kuktiškėse ir Gateliuose. Minėtas III batalionas (vadas – vyr. ltn. Davydovas, III,
VII, VIII ir Ix kulkosvaidžių kuopos ir 8 raiteliai) operatyviniu atžvilgiu perėjo
dragūnų pulko vadovybės žinion ir toliau vykdė baro priešakinę apsaugą 152 .
Tuo tarpu demarkacijos linijos nuo neries upės iki Latvijos sienos apsauga
toliau liko patikėta I pėst. divizijai. Jos vado įsakymu I pėst. pulkas perėmė saugoti
iš III pėst. pulko barą nuo neries upės iki Giedraičių miestelio imtinai. Tuo
tarpu III pėst. pulko vienas batalionas su štabu buvo perkeltas į Anykščių–Troš-
150
trumpas 4–to pėst. lk mindaugo pulko..., LCVA, f. 929, ap. 3, b. 774, l. 16–17.
151
i pėst. divizijos bare 1923 02 27, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 360, l. 125.
152
1923 02 28 slaptas operatyvinis įsakymas nr. 1 i pėst. divizijai, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 425, l. 96.