Karo archyvas. T. XXII. - Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo ...
Share Embed Flag
Download ePaper

Karo archyvas. T. XXII. - Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo ...

Karo archyvas. T. XXII. - Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo ... Karo archyvas. T. XXII. - Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo ...

lka.lt
25.06.2013 Views

208 Doc. dr. Vytautas LESČIUS gėsi visa Lietuva ir ypač vietiniai gyventojai, tikėdamiesi nuo tos dienos sulaukti ramaus gyvenimo ir nuolatinio pavojaus dėl lenkų puldinėjimų pabaigos. Tačiau ypač džiaugėsi ir didelį moralinį pasitenkinimą jautė IV pėst. pulko partizanai, atlikę tikrai karžygišką paslaugą savo tautai ir tėvynei, išlaikę savo rankose širvintas, atkakliai ir su pasiaukojimu gynę ne tik šį miestelį, bet ir aplinkines vietoves nuo lenkų puolimų ir sužlugdę visas jų pastangas atplėšti nuo Lietuvos ir pasisavinti šią vietovę, kad vėliau įprastu metodu – su Tautų sąjungos kontrolės komisijos pagalba – priverstų mus taikstytis kaip su įvykusiu faktu. šis neutralios zonos padalijimas tarp lenkų, ypač veikusių prieš lietuvius širvintų rajone, sukėlė didelį nepasitenkinimą ir neapykantą, kuri pasireiškė paskutiniu širvintų puolimu žymesnėmis kariuomenės ir partizanų jėgomis, vadovaujant Virbaliui–sartonui, karin. Dicui ir kitiems. šiam puolimui buvo itin kruopščiai ruoštasi. Tai buvo jaučiama likus kelioms dienoms iki jo. Apylinkės kaimų gyventojams buvo uždrausta važinėti į širvintas. Į kaimus atvyko daug lenkų kareivių ir partizanų. Jų puolamosios jėgos, kaip ir ankstesniais atvejais, buvo suskirstytos į tris grupes. Puolimo išvakarėse iš Juodelių, Kielių ir Kantrimiškio kaimų buvo suvaryta iki 25 valstiečių pastočių. Jau vasario 23 d. vakare dešinioji grupė prisiartino prie širvintų iš šiaurės–rytų pusės, užimdama miško pakraštį į šiaurę nuo Verbiliškių kaimo. ši grupė turėjo suderinti savo veiksmus su viduriniąja, ėjusia širvintos paupiu. Trečia grupė, sugulusi į roges, vyko keliu nuo Kielių kaimo, užimdama rytinį miško pakraštį. Vasario 24 d. rytą, dar tamsoje, priešakinės viduriniosios grupės dalys prisiartino prie Kabaldos kaimo ir puolė mūsų sargybas, išsidėsčiusias gyventojo Boreckio namuose. Taip prasidėjo devintosios, pačios aršiausios ir kruviniausios kautynės. Tuo pačiu metu pradėjo savo puolimą ir abi šoninės grupės, atidengdamos ugnį į miestelį. Po smarkios granatų kovos mūsų priešakinės sargybos buvo priverstos pasitraukti į miestelio gilumą. Lenkai, priėję bažnyčią, tuojau ėmė plėšti krautuves ir gyventojų namus. Į lietuvių partizanų sargybas Kabaldoje įmestos kelios lenkų granatos sužeidė namo savininko Boreckio dvi dukras. Įsiveržę į šį namą, lenkai nuo sužeistųjų nuplėšė šiltus rūbus (paltus). Iš viso apiplėšė 9 krautuves ir keletą privačių namų. Plėšimo metu Virbalis–sartonas, stovėdamas prie miestelio vaistinės, tik stebėjo įvykius 148 . Kita lenkų dalis, nesutikdama žymesnio lietuvių partizanų pasipriešinimo, slinko pirmyn į šiaurinę miestelio dalį. Tuo tarpu lietuvių partizanai po 40–50 min., susirinkę prie tilto ir susitvarkę, šaukdami „Valio!“, atkakliai metėsi prieš 148 i pėst. divizijos štabo viršininko 1923 02 26 d. slaptas pranešimas nr. 23, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 418, l. 57.

LENKŲ PROVOKACIJOS NEUTRALIOJE ZONOJE 1921–1923 METAIS lenkus į kontrpuolimą. Prasidėjusios gatvės kautynės tęsėsi apie 2 valandas. Lenkai, prisiplėšę įvairaus turto, ėmė trauktis iš miestelio Kielių link. Tas gobšumas juos ir pražudė. Palikę miestelį ir atsidūrę atviroje vietoje, lenkai buvo priversti mesti ne tik turtą, bet ir šautuvus bei granatas ir netvarkingai bėgti. Lietuviai, juos šaudydami, vijosi iki pat Kielių kaimo. Visas kelias nuo širvintų iki Kielių kaimo buvo kraujuotas. Pakelėje gulėjo užmušti ir sužeisti žmonės. Ties Paširvinčio dvaru gulėjo nukautas pats neutralios zonos komendantas ir lenkų partizanų vadas Virbalis–sartonas. Kryžkelėje į Juodelių kaimą gulėjo nukautas lenkų karininkas greta su nukautais 6 kareiviais. Jie 12 val. buvo parvežti į širvintas. Lietuviai, grįždami į miestelį, surinko visą išmėtytą turtą, šautuvus, karabinus, granatas. Turtas buvo grąžintas širvintų gyventojams. šis paskutinis žygis į širvintas lenkams labai brangiai kainavo. Vien užmuštų pakelyje į Kielių kaimą buvo suskaičiuota 21. Vietinių gyventojų teigimu, jų pas Kielių kaimo gyventoją Kunigėlį buvę surinkta gerokai daugiau. 18 lenkų buvo sunkiai sužeisti, o lengvai sužeistų, manoma, buvo dar daugiau. Vėlesnėmis žiniomis, nukautieji ir sužeistieji buvo išvežti 5 automobiliais į Vilnių. Lietuvių nuostoliai buvo nežymūs – 2 nukauti ir 4 sužeisti. Tarp nukautųjų buvo narsus, pasižymėjęs partizanas, mokomosios kuopos grandinis Tomas Matijošaitis. sužeistas ir buvo jaunas, drąsus, vienas iš partizanų vadų ltn. Kazys Petkevičius. Kautynių pradžioje mūsų partizanai neteko 1 sunkiojo ir 1 lengvojo kulkosvaidžių. Iš vietos gyventojų buvo sunkiai sužeistos 3 moterys. šiose kautynėse daugiausia pasižymėjo leitenantai Kostas Dulksnys, Kazys Taruška, Jurgis Tumavičius, anksčiau minėtas Kazys Petkevičius ir daugelis eilinių partizanų, kovojusių drąsiai ir su dideliu įniršiu 149 . Po šių kautynių labai įbauginti Kielių, Avižonių, Kantrimiškio ir kitų kaimų gyventojai su ašaromis prašė lenkų partizanų palikti kaimus. Vasario 24 d. susibūrę Avižonių kaimo gyventojai su lazdomis juos išvijo iš savo trobų. Po gauto smūgio lenkai be žymesnio lietuvių partizanų spaudimo buvo verčiami išsikraustyti iš Tautų sąjungos karinės kontrolės komisijos 1923 m. vasario 3 d. nutarimu Lietuvai priskirtų kaimų. Jau kovo mėn. antrojoje pusėje iš visų tų kaimų širvintų–Giedraičių bare buvo išvyti. IV pėst. pulko partizanai pasijuto nebeturį ką veikti. Pulko vadovybė, norėdama juos grąžinti į pulką, kreipėsi į karinę vadovybę. Tačiau ši, laikydamasi atsargumo ir pasitikėdama IV pėst. pulko partizanais, patį pulką nuo 1923 m. gegužės 1 d. perkėlė į Panevėžį, o partizanus kuriam laikui paliko širvintose. Tokiam karinės vadovybės nusistatymui dau- 149 ten pat; trumpas 4–to pėst. lk mindaugo pulko..., LCVA, f. 929, ap. 3, b. 774, l. 16. 209

LENKŲ PROVOKACIJOS NEUTRALIOJE ZONOJE 1921–1923 METAIS<br />

lenkus į kontrpuolimą. Prasidėjusios gatvės kautynės tęsėsi apie 2 valandas. Lenkai,<br />

prisiplėšę įvairaus turto, ėmė trauktis iš miestelio Kielių link. Tas gobšumas<br />

juos ir pražudė. Palikę miestelį ir atsidūrę atviroje vietoje, lenkai buvo priversti<br />

mesti ne tik turtą, bet ir šautuvus bei granatas ir netvarkingai bėgti. Lietuviai,<br />

juos šaudydami, vijosi iki pat Kielių kaimo. Visas kelias nuo širvintų iki Kielių<br />

kaimo buvo kraujuotas. Pakelėje gulėjo užmušti ir sužeisti žmonės. Ties Paširvinčio<br />

dvaru gulėjo nukautas pats neutralios zonos komendantas ir lenkų partizanų<br />

vadas Virbalis–sartonas. Kryžkelėje į Juodelių kaimą gulėjo nukautas lenkų<br />

karininkas greta su nukautais 6 kareiviais. Jie 12 val. buvo parvežti į širvintas.<br />

Lietuviai, grįždami į miestelį, surinko visą išmėtytą turtą, šautuvus, karabinus,<br />

granatas. Turtas buvo grąžintas širvintų gyventojams. šis paskutinis žygis į<br />

širvintas lenkams labai brangiai kainavo. Vien užmuštų pakelyje į Kielių kaimą<br />

buvo suskaičiuota 21. Vietinių gyventojų teigimu, jų pas Kielių kaimo gyventoją<br />

Kunigėlį buvę surinkta gerokai daugiau. 18 lenkų buvo sunkiai sužeisti, o<br />

lengvai sužeistų, manoma, buvo dar daugiau. Vėlesnėmis žiniomis, nukautieji ir<br />

sužeistieji buvo išvežti 5 automobiliais į Vilnių.<br />

Lietuvių nuostoliai buvo nežymūs – 2 nukauti ir 4 sužeisti. Tarp nukautųjų<br />

buvo narsus, pasižymėjęs partizanas, mokomosios kuopos grandinis Tomas Matijošaitis.<br />

sužeistas ir buvo jaunas, drąsus, vienas iš partizanų vadų ltn. Kazys<br />

Petkevičius. Kautynių pradžioje mūsų partizanai neteko 1 sunkiojo ir 1 lengvojo<br />

kulkosvaidžių. Iš vietos gyventojų buvo sunkiai sužeistos 3 moterys. šiose<br />

kautynėse daugiausia pasižymėjo leitenantai Kostas Dulksnys, Kazys Taruška,<br />

Jurgis Tumavičius, anksčiau minėtas Kazys Petkevičius ir daugelis eilinių partizanų,<br />

kovojusių drąsiai ir su dideliu įniršiu 149 .<br />

Po šių kautynių labai įbauginti Kielių, Avižonių, Kantrimiškio ir kitų kaimų<br />

gyventojai su ašaromis prašė lenkų partizanų palikti kaimus. Vasario 24 d. susibūrę<br />

Avižonių kaimo gyventojai su lazdomis juos išvijo iš savo trobų.<br />

Po gauto smūgio lenkai be žymesnio lietuvių partizanų spaudimo buvo verčiami<br />

išsikraustyti iš Tautų sąjungos karinės kontrolės komisijos 1923 m. vasario<br />

3 d. nutarimu Lietuvai priskirtų kaimų. Jau kovo mėn. antrojoje pusėje iš visų<br />

tų kaimų širvintų–Giedraičių bare buvo išvyti. IV pėst. pulko partizanai pasijuto<br />

nebeturį ką veikti. Pulko vadovybė, norėdama juos grąžinti į pulką, kreipėsi į karinę<br />

vadovybę. Tačiau ši, laikydamasi atsargumo ir pasitikėdama IV pėst. pulko<br />

partizanais, patį pulką nuo 1923 m. gegužės 1 d. perkėlė į Panevėžį, o partizanus<br />

kuriam laikui paliko širvintose. Tokiam karinės vadovybės nusistatymui dau-<br />

149 ten pat; trumpas 4–to pėst. lk mindaugo pulko..., LCVA, f. 929, ap. 3, b. 774, l. 16.<br />

209

logo

products

Resources

Company

Terms of service
Privacy policy
Cookie policy
Cookie settings
Imprint
Change language
Made with love in Switzerland
© 2024 Yumpu.com all rights reserved

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!