Karo archyvas. T. XXII. - Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo ...

Karo archyvas. T. XXII. - Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo ... Karo archyvas. T. XXII. - Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo ...

25.06.2013 Views

206 Doc. dr. Vytautas LESČIUS pranešęs savo sumanymo tiesioginiam savo viršininkui. Pulko štabe tuojau buvo gauta žinia apie lenkams suduotą smūgį, bet neturėta tikrų žinių, kas tai įvykdė. Mat ltn. s. eidukaitis išsyk pabijojo pranešti vadovybei apie savo nors ir pasisekusį, bet savavališką žygį. Tik trečią dieną, įvykdžius apklausą, buvo gauta tikrų žinių apie šį puolimą 145 . 1923 m. sausio mėn. pradžioje iš pulko žvalgų ir patikimų neutralios zonos gyventojų buvo sužinota, jog į pietus nuo širvintų visus kaimus užėmė reguliari lenkų kariuomenė. Kantrimiškio kaime įvyko slaptas lenkų karininkų pasitarimas, kuriame dalyvavo aukštesnio rango kariškiai – majorai, kapitonai, poručnikai. Iš jų pasisakymų buvo galima spręsti, jog lenkai rimtai ruošiasi širvintų puolimui. Vienas iš karininkų pareiškė, jog jų vadovybė kliudanti partizanams kovoti su lietuviais, pastaruoju metu tarp vietinių gyventojų smukęs lenkų partizanų autoritetas, anksčiau į juos buvo žiūrima visai kitaip. susirinkime buvo priminta, kad jų neutralios zonos komendantas Virbalis ir sartonas, nors jau seniai išrinktas širvintų viršaičiu, tačiau niekaip negali į juos patekti ir pan. Lietuvių partizanų vadovybė, visa tai žinodama, laukė lenkų partizanų, ypač jų vadų, keršto ir pasiruošė juos tinkamai pasitikti. Pulko vadovybė partizanų skaičių padidino iki 200 su 7 karininkais – nors ir jaunais, bet patyrusiais, drąsiais partizanų vadais priešakyje. Partizanams pagelbėti į Akmenius dar buvo nukreipta VI kuopa, kuri turėjo būti širvintiškių rezervu. Jai vadovauti buvo paskirtas jau anksčiau sėkmingai partizanams vadovavęs ltn. D. Kavaliauskas. sėkmingai suduotas smūgis prie Kraujaleidžių kaimo pagreitino kitą lenkų puolimą, nes jau kitą naktį, t. y. 1923 m. iš sausio 11 d. į 12 d., įvyko aštuntosios mūsų partizanų kautynės su lenkais širvintose. Minėtos dienos vėlyvą vakarą, apie 22 val. 30 min., lietuvių partizanų slapukas, buvęs pamiškėje į pietus nuo Kabaldos kaimo, išgirdo iš Juodelių kaimo atjojančius lenkų raitelius. Po poros minučių buvo pastebėtas visas raitelių būrys, kuris, prijojęs kryžkelę, pasuko Motiejūnų kaimo link. Po 15 min. slapukas pastebėjo tuo pat keliu besiartinančią lenkų kuopą, o netrukus ir kitą, einančią iš kairės, pamiške. Lenkų kuopoms prisiartinus apie 150 žingsnių nuo mūsų slapukų, šie paleido į lenkus dvi šompolines granatas ir leidosi bėgti į širvintas perspėti mūsiškių apie gresiantį pavojų. Praslinkus dar 20 minučių, priešais lietuvių sargybas pasirodė trys lenkų grandinės. Lietuvių partizanai buvo pasiruošę, prisileido lenkus kuo arčiausiai ir atidengė į juos smarkią šautuvų ir kulkosvaidžių ugnį. Lenkai sugulė ir iš abiejų pusių prasidėjo smarkus susišaudymas, trukęs apie valandą. Lenkai, gulėda- 145 trumpas 4–to pėst. lk mindaugo pulko..., LCVA, f. 929, ap. 3, b. 774, l. 12–13.

LENKŲ PROVOKACIJOS NEUTRALIOJE ZONOJE 1921–1923 METAIS mi atviresnėje vietoje, daugiau kentėjo nuo lietuvių ugnies. Iš pradžių atskiri jų partizanai, o vėliau mažais būreliais lenkai pradėjo pakrikai trauktis į mišką. Jų viršininkų bandymas sulaikyti bėgančiuosius riksmu ir keiksmais nieko nepadėjo. Tik miške susitvarkę lenkai puolimą pakartojo. šį kartą pasirodė ir nauja jų grandinė, išbėganti iš miško iš vakarų, nuo šniponių kaimo pusės, kurios tikslas buvo mūsiškius netikėtai užpulti, užimti šiaurinę širvintų dalį, drauge neutralizuojant šniponių ir Akmenių kaimuose buvusias mūsų jėgas. Tačiau lietuviai buvo pasiruošę ir ten jų laukė. Vos spėjus lenkų kuopos grandinėms pasiekti Koltinės–Žąsino keliuką, mūsų šniponių sargyba ir Akmenių kulkosvaidininkai pradėjo apšaudyti lenkus smarkia kryžmine ugnimi. Lenkai, nespėję net atidengti ugnies, buvo priversti greit ir netvarkingai trauktis atgal mišką. Jų sumanymas ir paruoštas manevras širvintoms užimti baigėsi visišku nepasisekimu. šį kartą atvirai veikusios lenkų reguliarios kariuomenės kuopos (ne mažiau nei batalionas) neįstengė įveikti mūsų partizanų ir patyrę nemenkų nuostolių buvo priversti pasitraukti. Lietuvių nuostoliai buvo nežymūs 146 . Po keleto lenkų pralaimėjimų lietuviams kai kurių neutralios zonos kaimų gyventojai pasiuntė į Vilnių delegaciją, prašydami vadovybės arba atitraukti partizanus iš neutralios zonos, arba prijungti ją prie Lenkijos. savo prašymą motyvavo tuo, jog gyventojų padėtis joje tapo nebepakenčiama. Tačiau lenkų vadovybė visiškai nereagavo į gyventojų prašymą ir, be jau buvusių neutralioje zonoje kareivių, 1923 m. sausio 16 d. į Maišiagalos rajoną pasiuntė dar 3 pulkus – pėstininkų, kavalerijos ir artilerijos. sausio 20 d. į neutralios zonos pasienyje buvusį Pociūnų kaimą dar atvyko 85 pėst. pulko II batalionas, dalis 5 legionų pulko kareivių ir 23 ulonų pulko 25 raiteliai. Iš jų buvo sudaryta atskira partizanų grupė, kurioje buvo 5 karininkai ir 350 kareivių. Tos grupės vadu buvo paskirtas 5 legionų pulko karin. Buri. Jie buvo perrengti civiliniais drabužiais, surekvizuotais iš vietinių gyventojų. Iš kareivių buvo atimti visi dokumentai ir įsakyta griežčiausiai laikytis paslapties. sausio 26 d. į Vilnių iš kitų vietovių buvo atsiųstos naujos lenkų kariuomenės dalys. Jos atvyko ešelonais naktimis. Kareiviai iš kareivinių nebuvo išleidžiami. Plito žinios, jog jų tikslas buvo užimti visą Vilniaus apskritį. ši kariuomenė tik laukė progos, kada reguliari Lietuvos kariuomenė įsitrauks į mūšį su lenkais 147 . Kaip jau minėjome, 1923 m. vasario 3 d. Tautų sąjungos Taryba panaikino neutralią zoną. širvintos ir Giedraičiai buvo priskirti Lietuvai. Tuo labai džiau- 146 ten pat, l. 13–14. 147 l. e. generalinio štabo operacijų skyriaus viršininko p. kpt. s. pundzevičiaus 1923 02 07 raštas nr. 166 užsienio reikalų ministerijos lenkų departamento direktoriui, LCVA, f. 929, ap. 3, b. 418, l. 12. 207

206<br />

Doc. dr. Vytautas LESČIUS<br />

pranešęs savo sumanymo tiesioginiam savo viršininkui. Pulko štabe tuojau buvo<br />

gauta žinia apie lenkams suduotą smūgį, bet neturėta tikrų žinių, kas tai įvykdė.<br />

Mat ltn. s. eidukaitis išsyk pabijojo pranešti vadovybei apie savo nors ir pasisekusį,<br />

bet savavališką žygį. Tik trečią dieną, įvykdžius apklausą, buvo gauta tikrų<br />

žinių apie šį puolimą 145 .<br />

1923 m. sausio mėn. pradžioje iš pulko žvalgų ir patikimų neutralios zonos<br />

gyventojų buvo sužinota, jog į pietus nuo širvintų visus kaimus užėmė reguliari<br />

lenkų kariuomenė. Kantrimiškio kaime įvyko slaptas lenkų karininkų pasitarimas,<br />

kuriame dalyvavo aukštesnio rango kariškiai – majorai, kapitonai, poručnikai.<br />

Iš jų pasisakymų buvo galima spręsti, jog lenkai rimtai ruošiasi širvintų<br />

puolimui. Vienas iš karininkų pareiškė, jog jų vadovybė kliudanti partizanams<br />

kovoti su lietuviais, pastaruoju metu tarp vietinių gyventojų smukęs lenkų partizanų<br />

autoritetas, anksčiau į juos buvo žiūrima visai kitaip. susirinkime buvo priminta,<br />

kad jų neutralios zonos komendantas Virbalis ir sartonas, nors jau seniai<br />

išrinktas širvintų viršaičiu, tačiau niekaip negali į juos patekti ir pan.<br />

Lietuvių partizanų vadovybė, visa tai žinodama, laukė lenkų partizanų, ypač<br />

jų vadų, keršto ir pasiruošė juos tinkamai pasitikti. Pulko vadovybė partizanų<br />

skaičių padidino iki 200 su 7 karininkais – nors ir jaunais, bet patyrusiais, drąsiais<br />

partizanų vadais priešakyje. Partizanams pagelbėti į Akmenius dar buvo<br />

nukreipta VI kuopa, kuri turėjo būti širvintiškių rezervu. Jai vadovauti buvo paskirtas<br />

jau anksčiau sėkmingai partizanams vadovavęs ltn. D. Kavaliauskas.<br />

sėkmingai suduotas smūgis prie Kraujaleidžių kaimo pagreitino kitą lenkų<br />

puolimą, nes jau kitą naktį, t. y. 1923 m. iš sausio 11 d. į 12 d., įvyko aštuntosios<br />

mūsų partizanų kautynės su lenkais širvintose. Minėtos dienos vėlyvą vakarą,<br />

apie 22 val. 30 min., lietuvių partizanų slapukas, buvęs pamiškėje į pietus nuo<br />

Kabaldos kaimo, išgirdo iš Juodelių kaimo atjojančius lenkų raitelius. Po poros<br />

minučių buvo pastebėtas visas raitelių būrys, kuris, prijojęs kryžkelę, pasuko<br />

Motiejūnų kaimo link. Po 15 min. slapukas pastebėjo tuo pat keliu besiartinančią<br />

lenkų kuopą, o netrukus ir kitą, einančią iš kairės, pamiške. Lenkų kuopoms<br />

prisiartinus apie 150 žingsnių nuo mūsų slapukų, šie paleido į lenkus dvi šompolines<br />

granatas ir leidosi bėgti į širvintas perspėti mūsiškių apie gresiantį pavojų.<br />

Praslinkus dar 20 minučių, priešais lietuvių sargybas pasirodė trys lenkų<br />

grandinės. Lietuvių partizanai buvo pasiruošę, prisileido lenkus kuo arčiausiai ir<br />

atidengė į juos smarkią šautuvų ir kulkosvaidžių ugnį. Lenkai sugulė ir iš abiejų<br />

pusių prasidėjo smarkus susišaudymas, trukęs apie valandą. Lenkai, gulėda-<br />

145 trumpas 4–to pėst. lk mindaugo pulko..., LCVA, f. 929, ap. 3, b. 774, l. 12–13.

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!