Karo archyvas. T. XXII. - Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo ...

206
Doc. dr. Vytautas LESČIUS
pranešęs savo sumanymo tiesioginiam savo viršininkui. Pulko štabe tuojau buvo
gauta žinia apie lenkams suduotą smūgį, bet neturėta tikrų žinių, kas tai įvykdė.
Mat ltn. s. eidukaitis išsyk pabijojo pranešti vadovybei apie savo nors ir pasisekusį,
bet savavališką žygį. Tik trečią dieną, įvykdžius apklausą, buvo gauta tikrų
žinių apie šį puolimą 145 .
1923 m. sausio mėn. pradžioje iš pulko žvalgų ir patikimų neutralios zonos
gyventojų buvo sužinota, jog į pietus nuo širvintų visus kaimus užėmė reguliari
lenkų kariuomenė. Kantrimiškio kaime įvyko slaptas lenkų karininkų pasitarimas,
kuriame dalyvavo aukštesnio rango kariškiai – majorai, kapitonai, poručnikai.
Iš jų pasisakymų buvo galima spręsti, jog lenkai rimtai ruošiasi širvintų
puolimui. Vienas iš karininkų pareiškė, jog jų vadovybė kliudanti partizanams
kovoti su lietuviais, pastaruoju metu tarp vietinių gyventojų smukęs lenkų partizanų
autoritetas, anksčiau į juos buvo žiūrima visai kitaip. susirinkime buvo priminta,
kad jų neutralios zonos komendantas Virbalis ir sartonas, nors jau seniai
išrinktas širvintų viršaičiu, tačiau niekaip negali į juos patekti ir pan.
Lietuvių partizanų vadovybė, visa tai žinodama, laukė lenkų partizanų, ypač
jų vadų, keršto ir pasiruošė juos tinkamai pasitikti. Pulko vadovybė partizanų
skaičių padidino iki 200 su 7 karininkais – nors ir jaunais, bet patyrusiais, drąsiais
partizanų vadais priešakyje. Partizanams pagelbėti į Akmenius dar buvo
nukreipta VI kuopa, kuri turėjo būti širvintiškių rezervu. Jai vadovauti buvo paskirtas
jau anksčiau sėkmingai partizanams vadovavęs ltn. D. Kavaliauskas.
sėkmingai suduotas smūgis prie Kraujaleidžių kaimo pagreitino kitą lenkų
puolimą, nes jau kitą naktį, t. y. 1923 m. iš sausio 11 d. į 12 d., įvyko aštuntosios
mūsų partizanų kautynės su lenkais širvintose. Minėtos dienos vėlyvą vakarą,
apie 22 val. 30 min., lietuvių partizanų slapukas, buvęs pamiškėje į pietus nuo
Kabaldos kaimo, išgirdo iš Juodelių kaimo atjojančius lenkų raitelius. Po poros
minučių buvo pastebėtas visas raitelių būrys, kuris, prijojęs kryžkelę, pasuko
Motiejūnų kaimo link. Po 15 min. slapukas pastebėjo tuo pat keliu besiartinančią
lenkų kuopą, o netrukus ir kitą, einančią iš kairės, pamiške. Lenkų kuopoms
prisiartinus apie 150 žingsnių nuo mūsų slapukų, šie paleido į lenkus dvi šompolines
granatas ir leidosi bėgti į širvintas perspėti mūsiškių apie gresiantį pavojų.
Praslinkus dar 20 minučių, priešais lietuvių sargybas pasirodė trys lenkų
grandinės. Lietuvių partizanai buvo pasiruošę, prisileido lenkus kuo arčiausiai ir
atidengė į juos smarkią šautuvų ir kulkosvaidžių ugnį. Lenkai sugulė ir iš abiejų
pusių prasidėjo smarkus susišaudymas, trukęs apie valandą. Lenkai, gulėda-
145 trumpas 4–to pėst. lk mindaugo pulko..., LCVA, f. 929, ap. 3, b. 774, l. 12–13.